Paskelbta Europos Sąjungos ataskaita apie zoonozes bei per maistą plintančias infekcijas

Europos maisto saugos tarnyba kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru paskelbė bendrą Europos Sąjungos (ES) ataskaitą apie zoonozių (infekcinių ligų, kuriomis serga žmonės ir gyvūnai) šaltinius ir sukėlėjus bei per maistą plintančių infekcijų protrūkių tendencijas. Ataskaitoje pateikti zoonozių kontrolės rezultatų duomenys, surinkti 32 Europos valstybėse (28 ES narėse ir 4 valstybėse ne narėse).

Kampilobakteriozės ir listeriozės atvejų daugėja

Kampilobakteriozė nuo 2008 m. yra dažniausiai pasitaikanti zoonozė su patvirtintais žmonių susirgimo atvejais ES. Šiuo metu kampilobakteriozės susirgimų daugėja, sergamumas išaugo 9,6 proc. lyginant su 2013 metais. Kampilobakteriozė – dažniausia per maistą plintanti liga (236 851 atvejai per metus). Paukštiena (broilerių mėsa) yra pagrindinis žmonių susirgimų kampilobakterioze šaltinis.

Pastaruoju metu padaugėjo (apie 30 proc.) ir žmonių listeriozės atvejų. Ši diagnozė daugiausiai buvo patvirtinta vyresnio amžiaus asmenims. Maisto produktuose Listeria monocytogenes gana retai viršija normas. Dažniausiai listerijų randama žuvininkystės produktuose (daugiausia rūkytoje žuvyje), taip pat minkštuose ir pusiau kietuose sūriuose bei vartoti paruoštuose mėsos gaminiuose.

Salmoneliozės atvejų ima daugėti

Nuo 2008 m. žmonių salmoneliozės atvejų skaičius mažėjo, tačiau 2014 m. ES buvo užfiksuoti 88 715 atvejai – tai 15,3 proc. daugiau nei 2013 m., kuomet buvo pastebėtas reikšmingas šios ligos atvejų sumažėjimas.

2014 metais dažniausiai pranešta apie Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium. Salmonelės dažniausiai aptinkamos paukštienoje (ypač kalakutienoje), kiaušiniuose ir kiaušinių produktuose.

E. coli  infekcijų ir jersiniozės atvejų mažėja

Sprendžiant iš surinktų duomenų, verocitotoksiną gaminančių E. coli (VTEC) sukeliamų infekcijų sumažėjo 1,9 proc., užregistruoti 5 955 VTEC atvejai. Tačiau registruojamų atvejų vidurkis per metus vis dar išlieka didesnis, nei buvo prieš protrūkį 2011 m. Tai galima paaiškinti padažnėjusiais laboratoriniais tyrimais. Daugiausia teigiamų mėginių buvo rasta atrajojančių gyvulių mėsos (ožkų, avių, jaučių ir elnių) mėginiuose 2014 m. patvirtinti 6 625 jersiniozės atvejai.

Jersiniozė pagal pranešimų apie susirgimus skaičių yra trečia pagal dažnumą zoonozė ES. Pastebimi gerėjantys rezultatai tiriant kiaulieną ir jos produktus.

Per maistą plintančių ligų protrūkių tendencijos

Iš viso 2014 metais buvo užregistruotas 5 251 protrūkis, įskaitant per vandenį plintančius protrūkių atvejus. Bendrai buvo pranešta apie 45 665 žmonių susirgimo atvejus, 6 438 buvo hospitalizuoti, 27 mirė. Daugiausia protrūkių sukėlė virusai (20,4 proc.), Salmonella bakterijos (20 proc.), bakterijų toksinai (16,1 proc.), Campylobacter bakterijos (8,5 proc.) ir neaiškios kilmės protrūkiai, kurie sudarė 29,2 proc.

Nuo 2008 m. iki 2014 m. buvo stebimas ryškus Salmonella bakterijų sukeliamų protrūkių sumažėjimas, tuo tarpu virusų sukeltų protrūkių skaičius nuo 2011 m. (525) išaugo dvigubai (2014 m. - iki 1 072). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis protrūkių šaltinis buvo kiaušiniai ir kiaušinių produktai, vėžiagyviai, moliuskai ir jų produktai, daržovės ir sultys.

Visą ataskaitą apie zoonozių šaltinius ir jų sukėlėjus bei per maistą plintančių infekcijų protrūkių tendencijas galima rasti:  http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4329  

 

Daugiau informacijos apie infekcijų sukeltas ligas:

Kampilobakteriozė

Kampilobakteriozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labai patogeniškos žmogui. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio (400-500 bakterijų). Net nedidelis mėsos sulčių lašelis, turintis Campylobacter  rūšies bakterijų, nulašėjęs nuo paukštienos, gali sukelti ligą. Dažniausiai kampilobakterioze galima užsikrėsti vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač, paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas kampilobakterijomis laikant jį kartu su žalia paukštiena. Į maistą kampilobakterijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena. Kampilobakterioze galima užsikrėsti kontakto būdu nuo sergančių šunų arba kačių fekalijų. Kampilobakteriozės inkubacinis periodas trunka nuo 2-jų iki 5-ių dienų. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ir/arba vėmimu. Viduriavimas gali būti su krauju, vandeningas. Kampilobakterioze paprastai sergama vieną savaitę. Kai kurie asmenys, užsikrėtę šia liga, gali nejausti jokių ligos požymių.

Listeriozė

Listeriozę sukelia lazdelės formos Listeria monocytogenes rūšies bakterijos. Tinkamiausia temperatūra joms augti – +37 °C. Temperatūra nuo –0,4 °C iki + 45 °C taip pat yra tinkama daugintis šios rūšies bakterijoms, todėl listerijos (kitaip nei kiti per maistą plintantys užkrečiamųjų ligų sukėlėjai) gali daugintis šaldytuve laikomuose užterštuose maisto produktuose. Šios bakterijos ypač atsparios – jos auga aplinkoje, kur itin mažas deguonies kiekis, terpėje, kurioje druskos koncentracija viršija 10 proc.. Listerijos gali daugintis minkštuose sūriuose brandinimo metu. Sūdytoje mėsoje jos gali išgyventi iki 400 dienų, kopūstų sultyse – iki 25 dienų. Tvenkinių vandenyje listerijos išgyvena iki 3,5 mėnesio. Listerijos greitai žūva verdančiame vandenyje, yra jautrios dezinfekantams. Didžiausią riziką susirgti šia infekcija turi nėščios moterys, naujagimiai, asmenys, kurių sumažėjęs organizmo atsparumas, sergantieji vėžiu, diabetu, inkstų ligomis, AIDS, vyresnio amžiaus žmonės. Nėščioms moterims rizika susirgti listerioze padidėja 20 kartų, sergantiesiems AIDS – 300 kartų. Listeriozės vidutinis inkubacinis periodas – 3 savaitės. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, kartais virškinimo trakto sutrikimais – pykinimu, viduriavimu. Jei infekcija išplinta į centrinę nervų sistemą, galimas galvos skausmas, kaklo sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, konvulsijos.

Salmoneliozė

Salmoneliozė – žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies lazdelės formos bakterijos. Salmoneles atrado amerikiečių mokslininkas D. E. Salmon, kurio vardu ir buvo pavadintos šios bakterijos. JAV, ES valstybėse labiausiai paplitusios Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium rūšies bakterijos. Salmonelės gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose +20–40 °C temperatūroje, o +80 °C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia +6 °C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Vandenyje sukėlėjai išbūna gyvybingi 2 mėn., dirvožemyje – 4-5 mėn., kambario dulkėse – 3 mėn., sausose išmatose – 2-4 metus. Bakterijos jautrios dezinfekantams. Salmoneliozės inkubacinis periodas paprastai trunka 12–36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi, ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos.

Ešerichiozė

Ešerichiozė – žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli rūšies bakterijos. E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma šios rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis jų gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Iš patogeninių E. coli rūšies bakterijų labiausiai žinoma E. coli O157:H7. Tai enterohemoraginė (sukelianti viduriavimą su kraujo priemaiša), lazdelės formos bakterija, gaminanti Shiga toksiną. O157:H7 kaip patogenas buvo nustatyta 1982 m. neįprastos žarnyno ligos protrūkio metu, kurio priežastis buvo užkrėsti bakterijomis mėsainiai. Tinkamiausia temperatūra šioms bakterijoms daugintis – +37 °C. Sukėlėjas daugiau nei 2 mėnesius išlieka gyvybingas išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje, savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje). Bakterija jautri dezinfekantams. Ji žūva veikiant +121 °C temperatūros drėgnam karščiui (mažiausiai kaitinti 15 minučių) arba +160 – +170 °C temperatūros sausam karščiui (mažiausiai 1 valandą). Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei +71 °C temperatūroje. Žmogui susirgti pakanka labai mažo šių bakterijų kiekio. Infekcija užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės. Vaikai iki 5 metų amžiaus ir pagyvenę asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkia infekcijos forma. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3–4 dienas. Dažniausiai liga pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5 °C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5–7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija – hemolizinis ureminis sindromas (HUS). Jis paprastai atsiranda septintą dieną nuo pirmųjų ligos simptomų pradžios, pasireiškia hemolizine anemija, trombocitopenija, ūminiu inkstų nepakankamumu.

Jersiniozė

Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Yersinia enterocolitica rūšies lazdelės formos bakterijos. Jos mėgsta šaltį – dauginasi žemoje, +2 - –4 °C, temperatūroje, todėl dažnai aptinkamos daržovių saugyklose. Dėl jersinijų sugebėjimo daugintis žemoje temperatūroje, jersiniozė dar vadinama šaldytuvų liga. Puiki terpė jersinijoms daugintis yra pūvančios daržovės. Esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, bakterijos išlieka gyvybingos labai ilgai. Sausoje aplinkoje, ultravioletiniuose spinduliuose sukėlėjai žūva per 10 minučių, +100 °C temperatūroje – per 40 sekundžių. Didžiausią riziką susirgti žarnyno jersinioze turi labai jauni, vyresnio amžiaus asmenys, žmonės, kurių sumažėjęs organizmo atsparumas. Ligos inkubacinis periodas trunka 3–7 dienas. Ji pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais, viduriavimu, dažniausiai su krauju, vėmimu. Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims karščiavimas ir pilvo skausmas dešiniajame šone gali priminti apendicitą. Liga trunka 1–3 savaites. Dažniausios žarnyno jersiniozės komplikacijos yra odos bėrimas, sąnarių skausmai, sepsis. Odos bėrimas, dažniausiai pasireiškia moterims ir trunka apie mėnesį. Sąnarių (paprastai kelių, alkūnių ir riešų) skausmai, trunka 1– 6 mėnesius.

 

Informacija parengta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute

Atnaujinta:
2016-01-06
Atgal