Inspektorių susitikime aptartos paukščių gripo prevencijos ir AKM kontrolės aktualijos

Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotame pasitarime VMVT ir jos departamentų inspektoriai, Lietuvos ornitologų draugijos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai aptarė pasirengimo paukščių gripui bei afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės priemonių įgyvendinimą.

Kaip pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika, situacija Europoje dėl paukščių gripo viruso, kurio židinių daugiausia nustatyta Lenkijoje, išties sudėtinga ir nėra jokios garantijos, kad liga nepateks į mūsų šalį. VMVT situaciją virusą patvirtinusiose Europos šalyse stebi itin atidžiai ir nuolat ieško efektyvių sprendimų bendradarbiaudama tiek su Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe, tiek su policijos, muitinės ir mokesčių inspekcijos pareigūnais, talkinančiais VMVT inspektoriams patikrų keliuose, turgavietėse, maisto tvarkymo ir prekybos įmonėse metu, siekiant, kad virusas kartu su neapskaityta paukštiena ir jos produktais ar bandant nelegaliai įvežti gyvus paukščius nepatektų į Lietuvos teritoriją. Viruso pernešimo mūsų šaliai rizika yra padidėjusi ir dėl netrukus prasidėsiančios laukinių vandens paukščių migracijos, todėl pasitarime pagrindinis dėmesys skirtas tinkamai tam pasirengti. 

Susitikime dalyvavusio Lietuvos ornitologų draugijos atstovo Mariaus Kartono teigimu, tiek Europos, tiek pasaulio kontekste Lietuva yra svarbi šalis praskrendantiems paukščiams, ji yra ant intensyvaus Rytų Altanto paukščių migracijos kelio, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje (Skandinavijoje, Rusijos tundroje) perinčių paukščių. Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi paukščių migracijos keliai – rytinis arba Juodosios jūros, taip pat Adrijos (centrinės Europos) ir Rytų Atlanto migracijos kelias. Viena iš svarbiausių stotelių, kur Lietuvoje paukščiai nusileidžia pailsėti migracijos metu, yra Nemuno delta. Be to, anot ornitologo, gausiausi migruojančių vandens paukščių būriai telkiasi Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.

Neabejojama, kad per Lietuvą po mažiau nei mėnesio gali praskristi didžiuliai būriai laukinių vandens paukščių ir iš tų Europos šalių, kurios patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą. Tačiau, kiek iš jų gali būti pavojingo viruso nešiotojai, niekas negali pasakyti. Perėti, kaip pastebėjo ornitologas, Lietuvoje iš šių paukščių turėtų pasilikti iki 1 proc.

Taigi, įvardintoms pagrindinėms vandens paukščių santalkų vietoms Lietuvoje migracijos laikotarpiu bus skiriamas maksimalus dėmesys. Šiose teritorijose bus griežtai vykdoma prevencijos priemonių kontrolė, naminių paukščių laikytojai turėtų dar labiau sustiprinti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą – kelioms savaitėms, kol baigsis aktyviausia paukščių migracija, savo ūkiuose paukščius laikyti uždarytus arba, jeigu paukščiai turi būti laikomi lauke, lauko aikšteles pritaikyti taip, kad jie neturėtų jokio kontakto su laukiniais vandens paukščiais.

Šiuose šalies rajonuose didesnis dėmesys bus skirtas ir laukinių paukščių stebėsenai. Gyventojų, kurie pastebės ar ras gaišusių laukinių vandens paukščių, prašoma iš karto apie tai informuoti artimiausią VMVT departamentą, arba šią informaciją pateikti VMVT telefonu 8 800 40403.

Sutarta, kad VMVT toliau aktyviai bendradarbiaus su ornitologais, nuolat keičiantis informacija, vykdant laukinių vandens paukščių stebėseną, ir atliks tyrimus rastoms laukinių vandens paukščių gaišenoms. Ornitologai pognozuoja, kad šiemet paukščių migracijos laikotarpis, skirtingai nei ankstesniais metais, prasidės vasario viduryje. Apie jau parskridusius pavienius paukščius visuomenė gali sužinoti ornitologų portale www.ornitologija.lt. Bendradarbiaujant su ornitologais informaciją apie prasidėjusią paukščių migraciją VMVT iš anksto paskelbs ir savo interneto svetainėje www.vmvt.lt.

Akcentuota, jog būtina atsižvelgti ir į netiesioginius viruso patekimo kelius, tokius kaip užterštas pašaras, vanduo ar užteršti rūbai bei transporto priemonės, griežtai kontroliuoti ir stiprinti biologinio saugumo reikalavimus paukštininkystės ūkiuose.

VMVT Skubios veiklos, Gyvūnų isveikatingumo ir gerovės skyrių ekspertai susirinkusiesiems pristatė naujausią paukščių gripo situaciją Europoje, pasidalino įžvalgomis dėl viruso išplitimo tiek ES, tiek kaimyninėse šalyse. Diskutuota apie privalomų biologinio saugumo priemonių programų paukštininkystės ūkiuose įgyvendinimą, priemones, kurios būtų taikomos nustačius paukščių gripą laukiniuose paukščiuose ir naminių paukščių laikymo vietose Lietuvoje, papildomų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo ir galimų nuostolių ūkiuose kompensavimo galimybes.

Dar kartą buvo pažymėta, kad paukščių gripo protrūkių galima išvengti tik taikant biologinio saugumo priemones paukščių laikymo ūkiuose.

Susitikime gana daug dėmesio skirta ir kitai Lietuvai ne mažiau aktualiai AKM problemai, aptarta vykdoma kiaulininkystės ūkių kontrolė, bendradarbiavimas su ūkininkais, seniūnijomis, artimiausio laikotarpio VMVT departamentų veiksmai ir papildomos kontrolės priemonės kovojant su šio viruso plitimu.

„Labai svarbu, kad savo turimą patirtį ir žinias inspektoriams perduotų kolegos, kurie aktyviai bendradarbiauja su užsienio šalių ekspertais, nuolat dalyvauja tarptautiniuose susitikimuose ir praktiniuose mokymuose, kuriuose aptariami efektyviausi veiksmai įtariant ar jau pasireiškus greitai plintančioms užkrečiamosioms ligoms, nešančioms didelius ekonominius nuostolius dėl sunaikinamų tūkstančių naminių paukščių ar kiaulių. Tikimės, kad artėjančiam rizikingam laikotarpiui pasiruošime tinkamai ir sutelkę turimus resursus kartu su partneriais rasime geriausius sprendimus. Mums labai vertingos ir į šį susitikimą atvykusio Lietuvos ornitologų draugijos atstovo įžvalgos dėl paukščių migracijos ir šiuo sezonu išaugančios paukščių gripo pernešimo rizikos“, – komentavo VMVT vadovas D. Remeika.

Atnaujinta:
2020-01-27
Atgal