AKM situacija ir kontrolės strategijos aptartos su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovybe

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius susitiko su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininku Virginijumi Kantausku ir direktoriumi Laimonu Daukša. Susitikime pristatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) Lietuvoje situacija, VMVT ir medžiotojų vaidmuo valdant šią ligą ir įgyvendinant užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones laukinėje faunoje.

Aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra viena iš VMVT pasitelkiamų prioritetinių priemonių keičiantis patirtimi ir sprendžiant įvairius klausimus. Šią savaitę susitikime VMVT pasidžiaugta, kad šie metai gali būti istoriniai po 2014-ųjų, kuomet nenustatomas nei vienas AKM protrūkis kiaulių laikymo vietose. Vis tik išsakytas susirūpinimas, kad šiemet AKM virusas šernų populiacijoje labai greitai išplito tarp savivaldybių – nuo dviejų 2021 m. pradžioje iki 15-os savivaldybių šiuo metu.

Susitikime pažymėta, kad stebint AKM plitimo spartą ir fiksuojant augančią šernų populiaciją, galima prognozuoti, kad ateinančiais metais AKM dar labiau plis ir tikėtinas 2017–2018 m. scenarijus, kai šis virusas itin gausiai buvo nustatomas laukinėje faunoje (daugiau kaip 2,7 tūkst. vietų beveik 5,5 tūkst. šernų) ir buvo patekęs net į kelioliką šalies kiaulių ūkių.

„AKM suvaldant laukinėje faunoje, būtinas atsakingas medžiotojų požiūris į šios užkrečiamosios ligos kontrolę ir nustatytų reikalavimų laikymąsi“, – sakė VMVT vadovas Mantas Staškevičius, kartu pabrėždamas būtinumą toliau tinkamai vykdyti AKM ligos likvidavimo priemones bei siekti, kad šernų populiacija nedidėtų. Priešingu atveju, anot jo, neišvengiamos didžiulės ekonominės problemos, jeigu ligos užkratas patektų į kiaulininkystės ūkius. Protrūkio atveju nemažų finansinių nuostolių patirtų ne tik susirgusių kiaulių laikytojas, bet ir aplinkiniai kiaulių ūkiai, ir valstybė, nes dėl AKM židinių iš užkrėsto regiono arba visos šalies sustotų prekyba ne tik ES viduje, tačiau ir su ne ES šalimis. Visuomenė AKM pasekmes taip pat jaučia per kintančias kiaulienos kainas, kurioms įtakos turi vienoje ar kitoje užsienio šalyje pasireiškiantis AKM. 

Susitikime dar kartą pabrėžta, kad nuo AKM nėra nei vaistų, nei vakcinos ir ši užkrečiamoji liga Lietuvoje vis dar plinta per šernus. Anot veterinarijos specialistų, šernai imuniteto neįgyja, šia liga neperserga, nors tokia nuomonė ir vyrauja tarp dalies medžiotojų. Kontaktą su AKM virusu turėję šernai nugaiš, todėl nereikėtų dėti vilčių į šernų populiacijos atkūrimą iki kokia ji buvo iki pasireiškiant AKM. Auginant populiaciją, didėja ir AKM jautrių gyvūnų skaičius, tad ir rizika pakartotiniam AKM užnešimui išauga. 

VMVT atstovai susitikime priminė Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių pavyzdžius, kur AKM buvo nustatytas šių metų rugsėjo mėnesį. Iki šios dienos šiose teritorijose rasta net 180 nuo AKM virusio nugaišusių šernų. Stebint tokį spartų viruso plitimą, kiekvienas Lietuvos medžioklės plotų naudotojas privalo įsivertinti AKM patekimo į jo ploto vienetą riziką ir būti pasirengęs saugiai surinkti bei naikinti gaišenas. 

Kiti aktualūs klausimai

Su LMŽD atstovais aptarti  ir kiti medžiotojams aktualūs klausimai, kaip mėnesinių ataskaitų apie sumedžiotus šernus rinkimas ir jų atsisakymas, AKM mėginių iš sumedžiotų šernų atrinkimas, skerdenų saugojimas, mėginių pristatymas tyrimams ir atsakymų gavimas.

LMŽD pasidžiaugė, kad VMVT iniciatyva ataskaitos turėtų būti atšauktos nuo ateinančių metų. Taip pat išsakytas dalies medžiotojų susirūpinimas AKM tyrimų rezultatų pateikimu, kuris užtrunka iki savaitės ir ilgiau. Šiuo laiku, kai vyksta medžioklės varant ir sumedžiojamas didesnis kiekis šernų, sudėtinga išlaikyti skerdenas, tad diskutuota, kaip pagerinti mėginių surinkimą ir jų logistiką, kad tyrimų rezultatus sumedžiojus šerną būtų galima gauti greičiau.

Šiuo metu AKM tyrimus Lietuvoje gali atlikti tik viena laboratorija, nėra sukurta ir patvirtinta jokių greitųjų testų šio viruso diagnostikai. Jeigu mėginys patenka tiesiai į laboratoriją, AKM tyrimai atliekami per 2448 val, tačiau ilgiausiai užtrunka mėginio pristatymas iš pirminio apdorojimo patalpos iki laboratorijos. Susitikime sutarta peržiūrėti galimybes, kaip efektyviau spręsti logistikos klausimus ir greičiau pristatyti mėginius. 

Taip pat prieita bendros nuomonės, kad visų tikslas vienas – išnaikinti AKM laukinėje faunoje, o ne su šia liga gyventi. Tam reikalingos ir visų medžiotojų pastangos, kaip įmanoma labiau reguliuojant šernų populiaciją. Susitikime sutarta keistis turima informacija ir duomenimis, kad aktuali informacija apie AKM ir kitus veterinarinius reikalavimus medžiotojų bendruomenę pasiektų kaip galima operatyviau, ši informacija išliktų tiksli, o keliami reikalavimai būtų aiškūs ir visiems vienodai suprantami.
 

Atnaujinta:
2021-12-17
Atgal