Įmonių savikontrolė (individuali RVASVT sistema, GHP taisyklės)

Savikontrolė (arba maisto saugos valdymo sistema, arba RVASVT sistema, arba Geros higienos praktikos (GHP) taisyklės arba Geros gamybos praktikos taisyklės (GGP)) yra moksliniu ir sisteminiu metodu grindžiama sistema pagal kurią nustatomi specifiniai rizikos veiksniai ir jų kontrolės priemonės, skirtos užtikrinti maisto saugą. Tai prevencinė priemonė, apsauganti nuo nesaugaus maisto pateikimo rinkai.

Maisto tvarkymo subjektai, tvarkydami maistą, turi taikyti individualią RVASVT sistemą arba naudotis konkrečios maisto tvarkymo srities GHP taisyklėmis.

Individuali RVASVT sistema:
•   Individuali Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistema
•   Gairės individualios RVASVT sistemos kūrimui (subjektams)
•   Jeigu subjektas pasirinktų diegti (taikyti) individualią RVASVT sistemą, reiktų subjekte patvirtinto įsakymo dėl individualios RVASVT diegimo ir RVASVT sistemos dokumentacijos. Kai planuojama veikla būtų susijusi su maisto tvarkymu, kurios veiklos kodas 10.89.0.MK,  RVASVT sistemos dokumentus gali būti parengti dokumentai pagal rekomendacijas.

GHP taisyklės:
•   Geros higienos praktikos (GHP) taisyklės (sąrašas subjektams)
•   Gairės GHPT kūrimui (subjekto atstovams)
•   Jeigu subjektas pasirinktų diegti (taikyti) toje srityje suderintas GHP taisykles,  reiktų subjekte patvirtinto įsakymo dėl konkrečių tos srities GHP taisyklių diegimo ir taikymo vykdant maisto tvarkymą (subjektas įsigytų ir naudotų atitinkamas GHP taisykles).  
•   Pasirinkus taikyti atitinkamas GHP taisykles, tam tikrais atvejais jos tik iš dalies atitinka planuojamą vykdyti maisto tvarkymą, todėl subjektas turi dokumentuoti GHP taikymą praplėsta apimtimi aprašant tose GHP taisyklėse nenurodytą veiklą (įprastai tai laisvos formos dokumentas).

Savikontrolės neprivalo taikyti šie maisto tvarkymo subjektai:

♦   vykdantys bet kurį maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapą po pirminės maisto produktų gamybos ir su tuo susijusias operacijas (žr. Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priedą);
♦   tvarkantys mažus kiekius, nustatytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto tvarkymą reglamentuojančiais įsakymais, negreitai gendančio maisto, bet jo negaminantys, neperdirbantys ir neruošiantys, šiose maisto tvarkymo vietose: kioskuose, laikinose patalpose (pvz., palapinėse), bakalėjos ir kito supakuoto negreitai gendančio maisto parduotuvėse, smulkių prekių automatuose, sandėliuose, maisto turgavietėse; maisto gabenimo ar pardavimo automobiliams, vežimėliams; gėrimų prekyvietėms, kavinėms ir barams, kuriuose tiekiami tik šalti ir (arba) karšti gėrimai bei atliekamas fasuotų maisto produktų pašildymas. (žr. Lietuvos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“  5 punktą);
♦   vykdantys veiklas pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintus maisto tvarkymo reikalavimus, t.y. mažmeninę prekybą (išskyrus nefasuotų gyvūninės kilmės maisto produktų prekybą) mažose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų, ar mažų kiekių negyvūninio maisto (įskaitant patiekalus) gamybą (žr. Lietuvos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“ 6 punktą);

•   Teisės aktų rinkiniai verslui

•   RVASVT principai, įtvirtinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnyje.
•  CXC 1-1969 Bendrieji maisto higienos principai (Codex „GENERAL PRINCIPLES OF FOOD HYGIENE CXC 1-1969“ (Adopted in 1969. Amended in 1999. Revised in 1997, 2003, 2020. Editorial corrections in 2011 (išsamiau))
•   Daugiau informacijos (suderinti EK ir nacionaliniai vadovai, EK išaiškinimo dokumentai, gairės ir kt.) Europos Komisijos puslapyje.

 


Europos maisto saugos tarnybos (angl. k. EFSA) veikla rizikos vertinime (mokslinės nuomonės) dėl:

- biologinės saugos maiste;
- cheminės taršos maiste;
- maisto ingredientų ir pakavimo medžiagų;
- GMO maiste;
- mitybos;
- pesticidų;
- augalų apsaugos;
- gyvūnų gerovės;
- gyvūnų sveikatos;
- gyvūnų pašarų.


Nesaugaus maisto atvejai, kurie identifikuoti rizikos valdymo etape, yra registruojami Europos Komisijos informacinėje sistemoje "RASFF portal database".

Informacija apie nesaugius ar galimai nesaugius atvejus teikiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. B1-308 "Dėl informacijos apie nesaugų ar galimai nesaugų maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus teikimo" nustatyta tvarka.


Tinkamumo vartoti termino nustatymas

•   EFSA 2020-12-02 "Guidance on date marking and related food information: part 1 (date marking)"
•   EFSA 2021-04-22 "Guidance on date marking and related food information: part 2 (food information)"  
•   Tinkamumo vartoti terminų nustatymo gairės (2016 m.)
•   Daugiau informacijos


Maisto rizikos vertinimas ir laboratoriniai tyrimai

Letuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto saugos ir kitose srityse atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Daugiau informacijos apie rizikos vertinimą ir laboratorinę veiklą – http://www.nmvrvi.lt/.

 


Maisto tvarkymo subjektuose susidarančios atliekos ir jų tvarkymas

Gairės subjektams krizių, grėsmių atvejais

 

 

 

Atnaujinta:
2022-03-02
Atgal