Cinamonas

Cinamonas – prieskonis, gaminamas iš Cinnamomum genties kelių rūšių medžių žievės. Cinamono medžio žievė yra lupama nuo jaunų medžio šakelių, nuvalomas kamštinis audinys, vidinė žievė susukama arba pati džiovinimo eigoje susisuka į ritinėlius, džiovinama saulėje. Žievė džiovinimo eigoje tampa rudos spalvos, vadinama cinamono lazdele.

Jau keli šimtai metų kaip cinamonas yra populiariausias prieskonis pasaulyje, anksčiau jis buvo labai brangus, kelis kartus brangesnis nei sidabras, dabar tapo prieinamas kiekvienam.

Cinamono skonis ir kvapas priklauso nuo botaninės rūšies, klimato sąlygų, dirvos ypatybių, vietovės, kurioje jis išgaunamas. Burmano (Indonezija) cinamonas pasižymi sodriu ir saldžiu medžių, riešutų ar mėtų kvapu, skonis saldus, turi pelėsio, migdolų, marcipanų poskonio. Saigono (Vietnamas) cinamonas yra labai panašaus, bet silpniau išreikšto skonio. Ceilono (tikrasis, Šri Lankos) cinamonui būdingas stiprus vaisių, rabarbarų ir vanilės kvapas, skonis saldus, primena obuolių. Kinijos (netikras, Cassia) yra stipraus, sodraus skonio.

Europoje cinamono prieskonis labai populiarus, ypač jis mėgstamas šiaurinėse Skandinavijos šalyse, ten net rengiamos populiarios nacionalinės šventės, susijusios su cinamoninių kepinių vartojimu.

90 % rinkoje cirkuliuojančio cinamono yra Cassia (netikras, kinietiškas cinamonas), nes jis beveik penkis kartus pigesnis nei tikrasis arba Šri Lankos cinamonas.

Cinamono skonis ir kvapas priklauso nuo jo eterinio aliejaus (1–2%), pagrindinio ingrediento veikliosios medžiagos – cinamaldehido, cinamono rūgšties (5–10%), fenolinių junginių (4–10%), gleivių, dervų, krakmolo ir kt. Cinamono veiklioji medžiaga – cinamaldehidas yra labai stiprus antioksidantas, pasižymintis priešuždegiminiu, antimikrobiniu, antigrybeliniu veikimu, taip pat išreiktu poveikiu mažinant cukraus kiekį kraujyje.

Vartotojui nėra lengva atskirti kinišką netikrą Cassia cinamoną nuo Šri Lankos arba tikrojo cinamono, ypač jei jis yra maltas cinamonas. Nesunkiai šios populiariausios cinamono rūšys gali būti atskiriamos, jei cinamonas yra lazdelių pavidalu. Kinietiško (Cassia) cinamono lazdelių yra storas vientisos žievės sluoksnis, lazdelės nesluoksniuotos, silpno aromato. Ceilono cinamono lazdelėje žievė plona, šviesesnė, sudaryta iš kelių sluoksnių, labiau primena susuktą cigaretę. Produkto ženklinimo etiketėje kartais nenurodoma kilmės šalis, todėl tokie požymiai padės atskirti populiarias cinamono rūšis.

Kinietiškame arba netikrame cinamone (Cassia) kaupiasi dideli kiekiai natūralios augalinės kvapiosios medžiagos – kumarino (1-benzopyren-2-one; 3,4-epoxide ir kt.), todėl šio cinamono dideliais kiekiais ilgai vartoti maistui nepatartina, nes kumarinas pasižymi hepatotoksišku, kancerogeniniu veikimu. Ceilono (Šri Lankos arba tikrajame) cinamone kumarino kiekiai randami menki. Kumarinas net ir nedideliais kiekiais gali pažeisti jautrių asmenų kepenis (trumpalaikis toksinis veikimas). Cinamone nėra nustatytos ribinės vertės kumarinui.

Cinamono prieskoniai vartojami maistui lazdelių arba sumaltų miltelių pavidalu. Randamas kumarino kiekis lazdelėse ir maltuose milteliuose ženkliai skiriasi. Cinamono lazdelėse (netikras, kiniškas arba Cassia cinamonas) yra randama (nurodoma įvairiuose šaltiniuose) 12000–9900 mg/kg kumarino, maltame cinamone – 5–1700–7700 mg/kg, o Ceilono arba tikrojo cinamono lazdelėse ir maltame cinamone < 100 mg/kg.

EB reglamentu Nr. 1334/2008 oficialiai reglamentuojamas kumarino maksimalus kiekis tradiciniuose ir sezoniniuose kepiniuose ne daugiau kaip 50 mg/kg, pusryčių javainiuose – ne daugiau kaip 20 mg/kg, smulkiuose kepiniuose – 15 mg/kg, desertuose – 5 mg/kg. Todėl jautrūs kumarinui asmenys, vaikai, sergantys virškinamojo trakto susirgimais, turėtų saikingai vartoti cinamoną. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad 60 kg sveriančiam žmogui kasdien suvartojamas kumarino kiekis < 0,1 mg/kg kūno yra toleruojamas, nekelia pavojaus sveikatai (TDI-0-0,1 mg/kg).

Atnaujinta:
2020-08-06
Atgal