Taršos stebėsena

Dioksinai ir polichlorinti bifenilai (PCB) Baltijos jūros ir Kuršių marių žuvyse

Dioksinai – grupė susijusių patvarių cheminių junginių, randamų gamtinėje aplinkoje ir apimančių 75 giminingųjų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingųjų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) grupę. Iš jų 17 junginių yra toksiški.

Dioksinai susidaro kaip šalutiniai produktai, dažniausiai įvairių deginimo procesų metu (atliekų, cheminių medžiagų deginimas ir kt.).

Polichlorinti bifenilai (PCB) – 209 skirtingi giminingieji junginiai, kurie pagal toksines savybes suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei priskiriama 12 junginių, kurių savybės panašios į dioksinų savybes ir todėl jie dažnai vadinami „dioksinų tipo PCB“ arba „į dioksinus panašūs PCB“. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo ir jie vadinami "ne dioksinų tipo PCB" ar "į dioksinus nepanašiais PCB".

PCB gaminami ir naudojami kaip transformatorinė alyva, taip pat įvairiuose elektroniniuose įrengimuose.


Dioksinai ir polichlorinti bifenilai yra tirpūs riebaluose, labai patvarūs ir sunkiai suskaldomi junginiai, todėl kaupiasi gyvūnų ir žmogaus riebaliniame audinyje ir gali išsilaikyti labai ilgą laiką. Jų toksinės savybės gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai: skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, nervinės sistemos pažeidimus ir kt. Ypač pavojingi nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.

Europos Komisija, atsižvelgusi į Pasaulinės sveikatos organizacijos, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonę, yra nustačiusi didžiausias dioksinų (dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF) ir dioksinų bei dioksinų tipo polichlorintų bifenilų (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF) koncentracijas maisto produktuose, ir teikia rekomendacijas dėl šių teršalų kontrolės.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal parengtą programą ir planus nuo 2004 m. kasmet atlieka Baltijos jūroje sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, tyrimus dėl dioksinų ir PCB. Tyrimų duomenys teikiami Europos Komisijai, Europos maisto saugos tarnybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

Mėginiai imami ir tyrimai atliekami vadovaujantis 2017 m. balandžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/644, kuriuo nustatomi ėminių ėmimo ir analizės metodai, taikomi vykdant dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę, ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 589/2014 (OL 2017 L 92, p. 9) siekiant nustatyti, ar neviršijama didžiausia leistina šių teršalų koncentracija, nurodyta 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su pakeitimais padarytais 2015 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2015/704, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 nuostatos dėl didžiausios leidžiamosios  ne dioksinų tipo PCB koncentracijos laisvėje sužvejotų paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) mėsoje (OL 2015 L 113, p.27).

Šiuo metu žuvininkystės produktams didžiausia leistina dioksinų (PSO-PCDD/F-TEQ suma) liekanų koncentracija yra 3,5 pg/g drėgno (šviežio) produkto svorio, didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ suma) liekanų koncentracija – 6,5 pg/g drėgno produkto svorio ir ne dioksino tipo  PCB suma: PCB 28, PCB 52, PCB 101, PCB 138, PCB 153, PCB 180 (ICES – 6) - 75 ng/g, išskyrus ungurius, kuriems nustatyta didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCBs liekanų koncentracija yra 10,0 pg/g drėgno svorio, o ne dioksinų tipo PCBs -300 ng/g.

Žuvų kepenims ir jų produktams didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ suma) liekanų koncentracija yra 20 pg/g drėgno produkto svorio, o ne dioksinų tipo PCBs – 200 ng/g, laisvėje sužvejotų paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias) raumenų mėsai ir jų produktams didžiausia leistina ne dioksinų tipo PCB koncentracija yra (75 ng/g drėgno produkto svorio).

Nustatyta, kad daugiausiai dioksinu užterštos riebiosios Baltijos jūros žuvys, jų kepenys. Todėl tiriamos šios riebiosios prekinio dydžio žuvys (šviežios ir perdirbtos): Baltijos šprotai, silkės (strimelės), lašišos ir menkių kepenys. Mėginiai atrenkami žvejybos laivuose, turinčiuose leidimus vykdyti verslinę žvejybą, jų iškrovimo metu ar prieš pirminį pardavimą (žuvų gaminių – žuvų gamybos įmonėse).

Mėginių skaičius yra skaičiuojamas bei pasirenkamos tirti atskiros riebiųjų žuvų rūšys pagal Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus kasmetinius duomenis apie sugautų žuvų kiekius, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją 2006/794/EB dėl dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksino tipo PCB foninio kiekio maisto produktuose stebėsenos (OL 2006 L 322, p. 24), 2013 m. gruodžio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2013/711/ES dėl dioksinų, furanų ir PCB koncentracijos pašaruose ir maisto produktuose mažinimo (OL 2013 L323, p. 37), 2016 m. gegužės 2 d. Komisijos rekomendaciją  (ES) 2016/688 dėl dioksinų ir PCB koncentracijos Baltijos regiono žuvyse ir žuvininkystės produktuose stebėsenos ir valdymo (OL 2016 L118, p. 16) ir atliktų tyrimų rezultatus bei finansines galimybes.

Atsižvelgus į Komisijos rekomendaciją (ES) 2016/688, nuo 2016 m. buvo padidintas tiriamų žuvų rūšių ir  mėginių skaičius, be riebiųjų jūrinių žuvų, tiriamos ir kitos žuvys, t.y. Baltijos menkės, plekšnės, ešeriai, stintos, taip pat Kuršių mariose sugaunamos gėlavandenės žuvys.

Komisijos rekomendacijoje (ES) 2016/688:

- rekomenduojamas Baltijos regiono šalims mažiausias imamų mėginių skaičius tam tikrų žuvų rūšių 2016-2018 m.
- sudarytas Baltijos regiono žuvų, kurios gali neatitikti reikalavimų sąrašas (tam tikrų rūšių, amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvys);
- nustatytos  konkrečios rizikos valdymo priemonės, kurių turi imtis kompetentingos institucijos, kad rinkai būtų tiekiamos tik reikalavimus atitinkančios žuvys (neviršytų reglamento (EB) Nr. 1881/2006 II priedo 5 dalyje nustatytas DLK).

2013-2019 m. tyrimų rezultatai


Daugiausiai teršalų nustatoma Baltijos menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse (strimelėse, šprotuose, lašišose), todėl rekomenduojama nevalgyti tokių žuvų nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.

Tiriant tvenkiniuose auginamas žuvis, šie teršalai neviršijo nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų (nuo 2007 m. kasmet ištiriama po 2 mėginius karpių).

Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo dioksinais užterštų maisto produktų 2011 m. kovo 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-121 „Dėl Baltijos jūroje sugaunamų Baltijos menkių kepenų“ uždrausta maisto tvarkymo subjektams tiekti žmonių maistui, gyvūnų (išskyrus kailinius žvėrelius) šėrimui Baltijos jūroje sugaunamų Baltijos menkių (Gadus morhua callarias) kepenis dėl nuolat nustatomos padidintos dioksino ir dioksino tipo polichlorintų bifenilų (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ suma) didžiausios leistinos liekanų koncentracijos.
 

Atnaujinta:
2020-08-03
Atgal