Mėsos gaminiai

Mėsos gaminiai – tai šviežios mėsos požymių neturinti perdirbta mėsa arba iš jos pagamintas gaminys. Pagal apdorojimo būdus, jie skirstomi į termiškai apdorotus ir termiškai neapdorotus mėsos gaminius. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai virtos, virtos rūkytos, karštai rūkytos, sterilizuotos, keptos dešros, dešrelės, vyniotiniai, subproduktinės dešros, konservai, paštetai, lėto virimo ir kiti mėsos gaminiai, kurie vienu ar kitu būdu buvo apdoroti ne žemesnėje  kaip + 68°C temperatūroje. Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai – šaltai rūkytos dešros ir dešrelės, skilandžiai, šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai, šaltai rūkyti vyniotiniai, tepamos dešros ir dešrelės, vytintos dešros ir dešrelės, sūdyti ir šaltai rūkyti,džiovinti  ir kiti mėsos gaminiai, kurie vienu ar kitu būdu buvo apdoroti ne aukštesnėje kaip  +35 °C temperatūroje. Norint pagerinti mėsos gaminių juslines savybes, pritaikyti naujoves mėsos gaminių pramonėje, pradėti gaminti ir į rinką teikti mažai rūkytus mėsos gaminius, kurių gamybai naudojamas tarpinis apdorojimo būdas, t. y. temperatūra gaminio viduje pasiekiama iki +50°C ir technologinio proceso metu naudojamas šaltasis rūkymas arba džiovinimamas.

Užtikrinant galimybę vartotojams rinktis mėsos gaminius pagal jų kokybę, Lietuvoje galioja 2015 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-78 patvirtintas Mėsos gaminių techninis reglamentas, kuriame išdėstyti kokybės reikalavimai mėsos gaminiams.

Pagal Mėsos gaminių techninio reglamento nuostatas, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis (aukščiausią, pirmą ir antrą) pagal gamybai panaudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Toks mėsos gaminių skirstymas sudaro galimybę vartotojams paprasčiau pasirinkti mėsos gaminius pagal savo poreikius. Mėsos gaminiai, kurie pagaminti ne Lietuvoje ir pagal Reglamento reikalavimus negali būti priskirti prie tam tikros mėsos gaminių rūšies, ženklinamai,nurodant „Nerūšinis“. Mėsos gaminiai, kurie yra įregistruoti į Europos Sąjungos tvarkomą Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą arba į Garantuotų tradicinių gaminių registrą bei paženklinti Europos Sąjungos simboliu su nuorodomis „Saugoma kilmės vietos nuoroda“, „Saugoma geografinė nuoroda“ ir (ar) „Garantuotas tradicinis gaminys“, į rūšis neskirstomi.

Mėsos gaminių techninis reglamentas nustato mėsos gaminių, priklausomai nuo jų rūšies, kokybės rodiklius: mažiausią leidžiamą mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų, drėgmės kiekį, kai kurių mėsos gaminių didžiausią leidžiamą riebalų kiekį. Be to, minėtas reglamentas riboja mėsos pakaitalų (pvz. sojos baltymų), krakmolo panaudojimą gamyboje, numato papildomą ženklinimo informaciją, nurodant mėsos gaminio rūšis.

Pagal Mėsos gaminių techninio reglamento reikalavimus, aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos. Jų gamyboje neleidžiama naudoti kraujo (išskyrus kraujines ir subproduktų dešras), baltyminių mėsos pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Tačiau tais atvejais, kai aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje naudojamos juslinių savybių gerinimo funkciją atliekančios maistinės medžiagos (sojos, kukurūzų ar kitos augalinės kilmės baltymų hidrolizatai, maltodekstrinas ir kt.), leidžiami ne daugiau kaip 0,2 proc. užpildų ir baltyminių mėsos pakaitalų likutiniai kiekiai.

Taip pat virtos daktariškos dešros, virtos pieniškos dešros ir virtų pieniškų dešrelių gamyboje juslinėms savybėms pagerinti leidžiama naudoti iš viso ne daugiau kaip 3 proc. pieno ir kiaušinių miltelių. 

I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.

II rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje.

Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 procentai, drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 procentai, o mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekis negali būti mažesnis kaip 8 procentai. Tuo tarpu antros rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 procentus, o mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų kiekis tik 5 procentai. Joje gali būti iki 2 proc. sojos baltymų ir krakmolo, kurio kiekis neribojamas.

Mėsos gaminių techninis reglamentas įpareigoja gamintojus ne tik gaminti mėsos gaminius, kurie atitiktų tam tikrus kokybės rodiklius pagal rūšį, bet ir tam tikrų vartotojui įprastų pavadinimų dešras ir dešrelės gaminti tik kaip aukščiausios rūšies mėsos gaminius. Virtos dešros: Panerio, pieniška, daktariška, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros, pavadintos servelatais turi būti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.

Reglamento nuostatos draudžia dešrelių, skirtų kepti ar tiekiamų rinkai su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais, gamyboje vartoti nitritus ir nitratus.

Pagal teisės aktų reikalavimus mėsos gaminio ženklinimo etiketėje turi būti nurodytas mėsos gaminio pavadinimas ir jo apdorojimo būdas, maisto verslo operatoriaus, atsakingo už informacijos apie maistą teikimą, pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas, gaminio rūšis, gaminio sudedamosios dalys, išvardijant mažėjančia tvarka gamybai naudotas žaliavas, maisto priedus, taip pat  įvardijant užpildų ir baltyminių mėsos pakaitalų kilmę (pvz.: bulvių krakmolas, kviečių miltai, obuolių skaidulos ir kt.), laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, kilmės šalis, jei nepateikus šios informacijos vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios mėsos gaminio kilmės, maistingumo deklaracija, o supakuotiems mėsos gaminiams ir grynasis kiekis (g ar kg). Mėsos gaminio vartojimo instrukcija turi būti nurodyta, kai gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.

Be to, antros rūšies mėsos gaminių sudedamųjų dalių ženklinime turi būti nurodyti baltyminių mėsos pakaitalų ir užpildų kiekiai procentais.

Vis daugiau mėsos gaminių  ženklinama ir reklamuojama ženklinimo informacijoje pateikiant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą gali būti vartojami ženklinant, pristatant arba reklamuojant į rinką pateikiamus mėsos gaminius, tik jei šie teiginiai atitinka teisės aktų nuostatas. Pavyzdžiui, teiginys „Baltymų šaltinis“ arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 12 proc. maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai.

Atnaujinta:
2021-09-17
Atgal