Medus

Medus yra vienas seniausių žmonijos vartojamų maisto produktų. Lietuvos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 patvirtintas Medaus techninis reglamentas nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui pagamintam Lietuvoje arba importuojamam į Lietuvą.

Medus tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes privalo atitikti šio reglamento nustatytus reikalavimus, juo reglamentuota, kad medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti.

Medaus rūšys

Pagal kilmę medus skirstomas:

• nektaro medus – medus iš augalų nektaro;
• lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių (Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų.

Pagal gamybos ir / arba pateikimo būdą, medus gali būti:

• korinis – medus užakuotame koryje;
• medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;
• savitakis medus – medus, kuris savaime išteka iš atakiuotų korių be perų;
• išsuktas medus – medus gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų;
• išspaustas medus – medus gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus iki 45 0C korius be perų;
• filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės;
• konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis. Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.

 

Pagrindiniai medaus sudėties ir kokybės reikalavimai

Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų.

Tiekiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą vartoti, medus turi atitikti Medaus techninio reglamente pateiktus sudėties kriterijus:

• Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma): nektaro meduje – ne mažiau 60 g/100g; lipčiaus meduje, lipčiaus ir nektaro medaus mišinyje – ne mažiau 45g/100g. Jeigu šie rodikliai yra mažesni tai rodo, kad medus galimai yra nesubrendęs.

• Sacharozės bendras kiekis – ne daugiau kaip 5g/100g. Jeigu meduje sacharozės daugiau tai rodo, kad medus gali būti falsifikuotas.

• Drėgmės bendras kiekis – ne daugiau kaip 20 %. Vandens kiekis meduje apibūdina jo brandumą ir išlaikymo savybes.

• Laisvųjų rūgščių bendras kiekis – ne daugiau kaip 50 miliekvivalentų kilograme. Jeigu šis rodiklis viršijamas, tai rodo meduje vykstantį rūgimo procesą. Tokiame meduje atsiranda putos ir dujų burbuliukai, jaučiamas specifinis kvapas.

• Diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą) bendras kiekis – ne mažiau kaip 8 vienetai. Šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių rodiklių patvirtinantis medaus natūralumą.

• Hidroksimetilfurfurolo bendras (HMF) kiekis – ne daugiau kaip 40 mg/kg. Jeigu rodiklis viršijamas tai parodo, kad buvo neužtikrinamos medaus saugojimo sąlygos, dėl to yra vykęs gliukozės ir fruktozės skilimas, dažniausiai dėl aukštos temperatūros poveikio.

• Vandenyje netirpių medžiagų kiekis – bendras kiekis meduje ne daugiau kaip 0,1 g.

• Elektrinis laidumas – meduje ir jo mišinyje ne daugiau kaip 0,8 mS/cm.

 

Medų apibūdina organoleptiniai medaus kriterijai

• Spalva. Medaus spalvinė gama gana plati nuo bespalvės iki tamsiai rudos. Medaus spalva priklauso nuo augalo rūšies, bičių rūšies, korių senumo ir kitų veiksnių.

• Kvapas. Medaus kvapas arba aromatas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Kiekvienos medaus rūšies specifinį kvapą nulemia žiedų nektaras, laikymo sąlygos. Kvapas silpsta kai medus pradeda rūgti, yra kaitinamas bei nuo laikymo trukmės.

• Skonis. Visų bičių medaus rūšių skonis maloniai saldus su silpnu rūgštumo prieskoniu, kuris priklauso nuo botaninės kilmės.

• Konsistencija. Medaus konsistencija priklauso nuo medaus cheminės sudėties, laikymo trukmės, laikymo sąlygų, kristalizacijos laipsnio. Medaus kristalizacija tai natūralus procesas kuris neblogina medaus sudėties.
 

Kiti bičių produktai

Bičių pikis – tai bičių surinkti ir perdirbti lapuočių ir spygliuočių medžių sakai ir dervinės išskyros. Pikį bitės naudoja kaip klijus, susiaurinti lakas, plyšiams užklijuoti, korių akelių poliravimui. Bičių pikis – tai tamsiai žalsva, rusva ar gelsvai, į dervą panaši medžiaga. Bičių pikis turi specifinį kvapą, kuris primena trintų spyglių, melisos, medaus, tuopos kvapą.

Žiedadulkės – tai bičių surinktos žiedadulkės, į kurias bitės primaišo šiek tiek nektaro ir seilių liaukų sekreto. Žiedadulkės būna geltonos, smėlio, oranžinės, žalsvos spalvos. Kvapas specifinis, būdingas tik žiedadulkėms. Skonis rūgščiai saldus, gali būti ir silpnai kartokas.

Bičių duona – tai bičių surinktas ir suneštas į akutes medaus ir žiedadulkių mišinys, kuriame yra daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų, kurių dėka duonoje vyksta fermentaciniai procesai.

Bičių pienelis – bičių darbininkių žandų ir ryklės liaukų sekretas, kuris skirtas bitės motinėlės ir lervučių maitinimui. Tai rūgštoka, baltai gelsva tyrelė.
 

Saugos reikalavimai

Rinkai tiekiami maistui skirti bičių produktai turi būti saugūs ir gauti iš sveikų bičių šeimų bei tvarkomi, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, I priedu ir Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimais.

Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų viršijančių leistinas normas.
 

Tara ir pakavimo medžiagos

Tara ir pakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos, 2009 m. gegužės 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 450/2009 dėl veikliųjų ir protingųjų žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu  bei 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais, reikalavimus.
 

Noriu tiekti į rinką medų

Bitininkas, kuris nori tiekti medų į rinką, turi bityną ir bičių šeimas deklaruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre ir pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas ŽŪIKVC elektroninėje sistemoje. Tą galima padaryti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniame padalinyjeužpildžius prašymą su parašu ir jame nurodžius, kiek turima bičių šeimų.

Tiekiamas rinkai maistui skirtas medus turi atitikti Medaus techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“, reikalavimus. Medaus techniniame reglamente pateikti privalomi ženklinimo, medaus sudėties ir kokybės bei saugos reikalavimai.
 

Noriu tiekti į rinką skirtingų bitynų medų ar medų į kurį pridėta kitų maisto produktų (riešutų, grūdų, uogų ir kt.)

Maistui skirti bičių produktai, gauti iš skirtingų bitynų ar į kurių sudėtį pridėta kitų maisto produktų (riešutų, grūdų, uogų ir kt.), turi būti tvarkomi maisto tvarkymo subjektuose, turinčiuose maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

Dėl registracijos reikėtų kreiptis į VMVT teritorinį departamentą pagal veiklos vykdymo vietą. VMVT departamentų kontaktai pateikti: https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai
 

Ženklinimo reikalavimai

Reikalavimus maisto produktų ženklinimui nuostato 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Specifiniai reikalavimai medaus ženklinimui nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 patvirtintame Medaus techniniame reglamente.

Ant kiekvienos medaus pakuotės turi būti nurodyta:

- medaus pavadinimas;

- grynasis kiekis;

- užrašas „Geriausias iki ...“ – nurodant datą;

- įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas;

- nurodyta kilmės šalis arba kilmės šalys, kuriose surinktas medus.

Nepaisant šios nuostatos, jeigu medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės arba trečiosios šalies, minėta nuoroda gali būti pakeičiama viena iš šių nuorodų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.

Medaus ženklinimo etiketėje gali būti papildomai nurodyta:

- biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes;

- regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono;

- konkretūs kokybės kriterijai – diastazės aktyvumas ar drėgnumas.
 

Patarimai medaus vartotojams

Vartotojas, pirkdamas medų, visada turėtų pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, nurodant kilmės šalies pavadinimą. Žinotina, kad yra atvejų, kai medus, atvežtas į gamybos įmonę, pakavimo metu yra sumaišomas ir padaromas mišinys iš kelių šalių gamintojų medaus. Todėl medaus ženklinime, vadovaujantis Medaus techninio reglamento reikalavimais, gali būti tokios nuorodos, kurių reikšmes vartotojas turėtų įsidėmėti:

  • „ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad tai medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).
  • „Ne ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. kinietiškas ir ukrainietiškas ar pan.).
  • „ES ir ne ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz.lietuviškas ir kinietiškas ar pan.).

Norint įsigyti aukštesnės kokybės medų, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra. Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, šį produktą fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po jo išsukimo.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į medaus galiojimo laiką, spalvą, konsistenciją ir net kvapą. Žiūrėti, kad medus nebūtu suputojęs, masėje esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis parodo, kad medus gali būti surūgęs.

Geriausia medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve. Optimali yra 5–10 °C temperatūra. Nepatartina medaus laikyti cinko, vario, geležiniuose induose. Plastiko indeliuose patartina medų laikyti tik greitam vartojimui. Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės procentas neviršija 20 %. Pagal standartus medui nėra nustatyto galiojimo termino. Galiojimo terminą nustato patys medaus gamintojai (dažniausiai tai 1 metai) ir ženklinimo etiketėje privaloma nurodyti „Geriausias iki ... data“.
 

 

Lietuvos bitininkų sąjungos prekinio ženklo „Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“ vartojimo taisyklės

 

Atnaujinta:
2021-10-14
Atgal