Genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – tai organizmas, išskyrus žmones, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos atveju.

Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – tai maistas, kurio sudėtyje yra arba jis pagamintas iš GMO. 

Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai GMO. GMM ir maistui skirtus GMO leidžiama išleisti į rinką tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, jiems yra išduotas leidimas ir laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų. Pirmasis genetiškai modifikuotas (GM) augalas buvo sukurtas JAV 1986 m. Nuo 1990 metų rinkoje nuolat atsiranda genetiškai modifikuotų produktų. Dažniausiai tokių GM maisto produktų randama sojos pupelių, kukurūzų, rapsų bei medvilnės aliejaus sudėtyje. GM augalai kuriami siekiant sukurti naujas veisles, pagerinti augalų technologines ir maistines savybes. Taip pat kuriami augalai, kurie yra būtinų žmogaus organizmui medžiagų – baltymų, vitaminų, riebalų – producentai.

Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienus metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atlieka maisto produktų, kurių sudėtyje gali būti (žemės ūkio augalų, kuriuose yra didelė tikimybė aptikti GMO priemaišų, sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių ir kt.) ar kurie gali būti pagaminti iš GMO, stebėseną. Maisto produktų bei pašarų valstybiniai mėginiai dėl genetinės modifikacijos nustatymo tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje. Šiame skyriuje naudojami ES akredituoti GMO nustatymo metodai, kuriais nustatomi net patys mažiausi genetiškai modifikuotų organizmų likučiai maisto produktuose.

Ženklinimo reikalavimai ir tikslas

Vartotojui apsispręsti, ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą, turi padėti pateikiama informacija produktų ženklinimo etiketėse, ar jei produktai nefasuoti – šalia jų. Visi maisto rinkoje esantys produktai ir pašarai ir kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % GMO turi būti paženklinti laikantis ES teisės reikalavimų. Ši informacija gali būti nurodyta keliais būdais:

- maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto (produkto pavadinimas), pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“, arba

- produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (produkto pavadinimas). Pavyzdžiui, jei gaminant tortus, sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, ženklinant gamintojas privalo sudedamųjų dalių sąraše nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

Ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose.

Teisinė sistema

ES sukūrė teisinę sistemą, skirtą užtikrinti, kad šiuolaikinės biotechnologijos, o ypač GMO, būtų plėtojamos saugiomis sąlygomis.

Teisine sistema siekiama:

- apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą ir aplinką, prieš pateikiant bet kokius GMO rinkai;

- įdiegti veiksmingas GMO rizikos įvertinimo ir leidimų suteikimo procedūras;

- užtikrinti rinkai pateiktų GMO ženklinimą ir atsekamumą.

Svarbu žinoti

Teisės aktai:

ES teisės aktai:

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą

2011 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 619/2011, kuriuo nustatomi oficialios kontrolės, kuria siekiama nustatyti, ar pašaruose nėra genetiškai modifikuotų medžiagų, dėl kurių atliekama leidimo suteikimo procedūra arba kurių leidimas baigė galioti, ėminių ėmimo ir analizės metodai

2004 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 641/2004 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 išsamių įgyvendinimo taisyklių, taikomų prašymams išduoti leidimą naujam genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams, pranešimams apie esamus produktus ir atsitiktinai arba techniškai neišvengiamai atsiradusią genetiškai modifikuotą medžiagą, kurios rizikos įvertinimas jai palankus

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB

Nacionaliniai teisės aktai:

Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas

Naudingos nuorodos:

ES leidžiamų GMO registras

Aplinkos ministerijos tvarkoma GMO duomenų bazė

Žemės ūkio ministerijos informacija

Atnaujinta:
2020-06-09
Atgal