Transriebalai

Transriebalai (dar kitaip – transriebalų rūgštys arba riebalų rūgščių transizomerai) yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Transriebalai yra pramoniniai ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalai gaunami ir pramoniniu būdu. Pramoniniai transriebalai (dar literatūroje vadinami dirbtiniais transriebalais) susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis. Pramoniniai transriebalai susidaro, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir komerciniam maisto ruošimui (viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje). Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra patrauklūs maisto pramonei dėl gerų technologinių (tinkama tekstūra, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas ir kt.), juslinių savybių, patrauklios kainos. Jie ypač naudojami kepiniuose ir konditerijoje, įvairiuose glaistuose, įdaruose, greitai paruošiamame maiste, margarine ir pan.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA – angl. European Food Safety Authotority) pataria valgyti kaip galima mažiau transriebalų. PSO rekomenduoja, kad iš transriebalų būtų gaunama ne daugiau nei 1 procentas su maistu gaunamos dienos energijos. Tai reikštų, kad suaugusiam žmogui, kurio su maistu gaunama energija yra 2 000 kcal per dieną, patariama suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus transriebalų.

Pramoniniu būdu gaunamų transriebalų kiekį galima sumažinti technologinėmis priemonėmis, be to, gaminant maisto produktus galima rinktis kitus (alternatyvius) riebalus ar aliejus. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės (Danija, Austrija, Latvija ir Vengrija) teisės aktais yra apribojusios leistiną transriebalų kiekį maisto produktuose. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. reikalavimai riebalų rūgščių transizomerų kiekiams maisto produktuose įsigaliojo ir Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas apribojimas galioja visiems į Lietuvos rinką patenkantiems maisto produktams. Visuose maisto produktuose – Lietuvoje pagamintuose ir importuojamuose, esančiuose prekyboje ir viešajame maitinime – sveikatai nepalankių transriebalų gali būti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio. Įsakyme nurodyti riebalų rūgščių transizomerų kiekiai netaikomi maisto produktams, kuriuose jie susidaro natūraliai atrajojančių gyvūnų (karvių, ožkų, avių) riebaluose ir iš jų pagamintuose produktuose. Didesnis transriebalų kiekis leidžiamas ir liesiems maisto produktams, kuriuose bendras riebalų kiekis neviršija 3 g/100 g. Ribojimai yra susiję su dirbtiniais (pramoniniais) transriebalais, kurie susidaro iš dalies hidrinant skystus aliejus. Iš dalies hidrinti riebalai nėra draudžiami naudoti maisto pramonėje, tik jie turi būti pagaminti taip, kad nesusidarytų leidžiamus kiekius viršijantys sveikatai žalingi transriebalai.

Teisės aktai, reglamentuojantys transriebalų kiekį maisto produktuose:

•   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. V-1202 „Dėl didžiausio leistino riebalų rūgščių transizomerų kieko maisto produktuose nustatymo“

Atnaujinta:
2020-05-05
Atgal