Mėlynojo liežuvio liga

Mėlynojo liežuvio liga - vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia avys, galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga.

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas. Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro keliu, taip pat gali būti būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, kurie prisitaikę ir veisiasi ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.

Virusas paplitęs Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose ir kai kuriose Pietų Azijos ir Okeanijos šalyse. Ši liga atneša didelius ekonominius nuostolius ūkiams. Serganti banda būna neproduktyvi, gali gaišti apie 70 proc. ir daugiau gyvulių. Šaliai gali būti taikomi apribojimai išvežti gyvulius į trečiąsias šalis.

 

Mėlynojo liežuvio ligos išplitimas

Mėlynojo liežuvio ligos ribojimų zonos

Klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai

Prevencija ir gydymas

Informacija gyvulių laikytojams


Teisės aktai

Atnaujinta:
2020-04-21
Atgal