Klasikinis kiaulių maras

Klasikinis kiaulių maras (KKM) yra privalomai registruojama kiaulių ir šernų užkrečiamoji liga, kuri gali sukelti didelius ekonominius nuostolius tiek paveiktam ūkiui, tiek ir visam regionui ar šaliai dėl prekybinių suvaržymų ir kitų šalių importo draudimo. Ūkyje nustačius KKM, visos laikomos kiaulės yra naikinamos siekiant užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui.

KKM sukelia apvalkalą turintis RNR virusas, kuris priklauso Flaviviridae šeimos Pestivirus genčiai. KKM virusas glaudžiai susijęs su atrajotojų pestivirusais, kurie sukelia galvijų virusinę diarėją bei pasienio ligą.

Atsparumas fiziniams ir cheminiams veiksniams

Temperatūra: virusas lengvai žūva aukštoje temperatūroje. Verdant mėsą 60,5 °C vandens temperatūroje virusas žūva per 30 min, o verdant 90–100 °C – per 1 minutę. Atšaldytoje mėsoje išgyvena kelis mėnesius, sušalusioje mėsoje išgyvenamumas skaičiuojamas metais. Kai kurios viruso padermės atsparios vidutinei temperatūrai (56 °C).

pH: stabilus, kai pH 5–10. Greitai inaktyvuojami, kai pH <3,0 arba pH> 10.

Chemikalai arba dezinfekcinės medžiagos: jautrus eteriui, chloroformui, ß-propiolaktonui (0,4%). Virusą inaktyvuoja natrio hipochloritas, fenolio junginiai, ketvirtiniai amonio junginiai ir aldehidai, chloro turinčios dezinfekavimo priemonės, krezolas (5%), natrio hidroksidas (2%), formalinas (1%), natrio karbonatas ( 4% bevandenė arba 10% kristalinė su 0,1% ploviklio), joniniai ir nejoniniai plovikliai ir stiprūs jodoforai (1%) fosforo rūgštyje.

Išgyvenamumas: KKM virusas vidutiniškai jautrus aplinkos sąlygoms. Jautrus džiovinimui ir ultravioletinei šviesai. Puikiai išgyvena garduose esant žemai aplinkos temperatūrai (iki 4 savaičių žiemos laikotarpiu). Virusas išgyvena 3 dienas 50 ° C temperatūroje ir 7–15 dienų 37 ° C temperatūroje. Sūdant ir rūkant mėsą virusas išgyvena nuo 17 iki 180 dienų, priklausomai nuo technologijos. 34 dienas virusas išlieka yrančiuose organuose ir 15 dienų kraujyje bei kaulų čiulpuose.

KKM virusas išlieka stabilus drėgnose kiaulių išskyrose, gaišenose ir kiaulienos produktuose.

Epidemiologija. KKM yra labai užkrečiama liga. Ligos sunkumas priklauso nuo viruso padermės, kiaulių amžiaus bei imuninės sistemos ir tai pat imuninės kiaulių bandos būklės. Yra keturios KKM klinikinės ligos formos: ūmi, poūmė, lėtinė ir įgimta. Paršavedės virusą gali perduoti palikuonims. Anksčiau nustatytuose KKM viruso protrūkiuose nustatytos aukšto virulentiškumo viruso padermės, kurios sukėlė 100% sergamumą ir gaištamumą. Tačiau dabar daugumą protrūkių sukelia vidutiniškai virulentiškos viruso padermės, pastebimos ir mažai virulentiškos viruso padermės. Eksperimentų metu nustatyta, kad mažo virulentiškumo KKM viruso padermės sukelia 20% gaištamumą. Atvejų gaištamumas taip pat skiriasi priklausomai nuo ligos formos, gaišimas didesnis esant ūminei ligos formai, tačiau mažesnis esant poūmei ligos formai. Dažniausiai suaugusių kiaulių gaištamumas yra mažesnis nei jaunų kiaulių, ypač esant mažo virulentiškumo viruso padermėms.

KKM imlūs gyvūnai:

•    Kiaulės ir šernai yra vienintelis natūralus KKM rezervuaras. Visos naminės ir laukinės kiaulės, įskaitant Europinį šerną, yra jautrūs.
•    KKM virusas nustatytas baltabarzdžiui pekariui (Tayassu pecari), eksperimentiškai užkrėtus virusas nustatytas Afrikiniam karpočiui (Phacochoerus africanus), krūmyninėms kiaulėms (Potamochoerus larvatus) ir pekariams (Tayassu tajacu).
•    Nustatyta, kad eksperimentų metu įmanoma užkrėsti galvijus, avis, ožkas ir elnius, tačiau jiems nepasireiškė klinikiniai požymiai. Nėra mokslinių įrodymų, kad šios gyvūnų rūšys gali būti užkrečiamos natūralioje aplinkoje arba galėtų platinti KKM virusą.
•    Nėra įrodymų, kad KKM virusu užsikrėtė žmonės.

Sukėlėjo perdavimas:
•    Kiaulės dažniausiai užsikrečia per burną ir nosį tiesioginio arba netiesioginio kontakto būdu.
•    Tiesioginio kontakto metu (sekretai, ekskretai, sperma, kraujas).
•    Sukėlėją gali pernešti veterinarijos gydytojai, gyvūnų sėklintojai, ūkio lankytojai, prekybininkai kiaulėmis.
•    Netiesioginio kontakto metu (aplinka, įrankiai, transportas, apranga, adatos, vabzdžiai ir kt.).
•    Galimas KKM viruso plitimas oru į netoliese esančias kiaulių fermas.
•    Šeriant kiaules užkrėstomis virtuvės atliekomis.
•    Transplacentinė infekcija: įgimtos anomalijos, gimę paršeliai gali platinti virusą.
•    Šernai dažniausiai užsikrečia, suėdę užkrėstų kiaulių gaišenas, kiaulienos atliekas ar kiaulių išmatas. Šernų populiacijoje KKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu arba per šernų gaišenas, išmatas, užkrėstą aplinką.

Paplitimas:
https://www.oie.int/animal-health-in-the-world/official-disease-status/classical-swine-fever/map-of-csf-official-status/

Liga yra endeminė daugelyje Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos bei kai kurių Karibų jūros šalių. KKM virusas buvo išnaikintas daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungos šalis, Ameriką, Kanadą, Naująją Zelandiją ir Australiją.

KKM Lietuvoje buvo išplitęs iki 1976 metų. Po 14 metų pertraukos liga registruota 1990 metais. Buvo nustatyti sergantys šernai. Ligos likvidavimui ir prevencijai be kitų vykdytų priemonių, visos kiaulės buvo vakcinuojamos. 1992 metų pabaigoje likviduoti 2 paskutiniai kiaulių KKM židiniai. Nuo 2000 m. liepos 1 d. kiaulės nuo klasikinio maro nevakcinuojamos. Dėl kiaulių klasikinio maro 2008 m. ištyrus 1465 kiaules ir 684 šernus, reagavusių nerasta.

2009 m. liepos 11 d. nustatytas klasikinio kiaulių maro atvejis Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Rabikių kaime, UAB „Pasodėlė“ priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma 445 veislinės kiaulės. Likviduojant ligos protrūkį, visos fermoje buvusios kiaulės sunaikintos.

2010 m. ištyrus 4 815 kiaulių ir 126 šernus, teigiamų atvejų nenustatyta.

2011 metais birželio 1 d. klasikinio kiaulių maro atvejis nustatytas Jonavos rajono Šilų kaime, UAB Beržų kompleksas“ kiaulių fermoje. Fermoje laikoma buvo laikoma 15 919 kiaulių. Visos kiaulės tinkamai nugaišintos ir užkastos ūkio teritorijoje.

Diagnozavimas. Kiaulės, užsikrėtusios KKM virusu, gali likti ligos nešiotoju visą gyvenimą ir gali turėti kelių mėnesių inkubacinį periodą iki pasireiškiant ligos požymiams. KKM inkubacinis laikotarpis kiaulei gali būti 2-14 dienų, tačiau kiaulių bandoje KKM klinikiniai požymiai gali pasirodyti praėjus 2-4 savaitėms ar net po ilgesnio laiko nuo užsikrėtimo, ypač kai užsikrečiama vidutinio virulentiškumo virusu. Susirgimo klinikiniai požymiai yra įvairūs ir gali būti panašūs į kitų kiaulių ligų klinikinius požymius. KKM klinikiniai požymiai priklauso nuo kiaulių amžiaus ir viruso virulentiškumo. Sunkiau serga jaunesnės kiaulės. Vyresnės kiaulės gali sirgti slapta forma. Ligos pradžioje kiaulės pradeda neėsti, tampa apatiškos, karščiuoja, patinsta limfiniai mazgai, vystosi akių gleivinės ir kvėpavimo organų uždegimas, užkietėja viduriai arba jos pradeda viduriuoti. Kraujosruvų pastebima ausų, uodegos, papilvės odoje. Pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka judesių koordinacija, ištinka raumenų traukuliai.

Skirtingos KKM ligos formos:

Ūmi forma (sukelia labiau virulentiškos viruso padermės, serga jaunesnės kiaulės):

•    Karščiavimas (41 ° C).
•    Anoreksija, letargija.
•    Hemoraginiai odos pažeidimai.
•    Konjunktyvitas.
•    Padidėję, patinę limfmazgiai.
•    Odos, ypač galūnių (ausų, galūnių, uodegos, snukio), cianozė.
•    Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.
•    Vėmimas (kartais).
•    Dusulys, kosulys.
•    Ataksija, parezė ir traukuliai.
•    Mirtis praėjus 5–25 dienoms nuo ligos pradžios.
•    Jaunų kiaulių mirtingumas gali siekti 100 proc.

Lėtinė forma (sukelia mažiau virulentiškos viruso padermės):

•    Dusulys.
•    Sumažėjęs apetitas.
•    Karščiavimas.
•    Viduriavimas iki 1 mėnesio.
•    Augimo sulėtėjimas.
•    Prastos reprodukcinės savybės.
•    Pastebimas pasveikimas, tačiau po 3 mėnesių kiaulėms vėl pasireiškia klinikiniai požymiai ir gaišimas.

Įgimta forma ( ligos baigtis priklauso nuo viruso padermės virulentiškumo ir nėštumo stadijos):

•    Vaisiaus mirtis, rezorbcija, mumifikacija.
•    Abortas
•    Įgimtas drebulys, silpnumas.
•    Lėtas augimas.
•    Paršavedėms užsikrėtus iki 90 paršingumo dienos, atvesti paršeliai platina virusą.
•    Gali gimti kliniškai atrodantys sveiki paršeliai, kuriems antikūnai nenustatomi, tačiau gali platinti virusą (apie 6-12 mėnesių) iki gaišimo.

Silpna forma (ligos baigtis priklauso nuo viruso padermės virulentiškumo, dažniausiai serga vyresnio amžiaus kiaulės):

•    Sumažėjęs apetitas.
•    Karščiavimas.
•    Pasveikimas (imunitetas visam gyvenimui).

Vien tik klinikinių ar patologinių požymių neužtenka diagnozuoti ligai. Reikalinga atlikti patvirtintus laboratorinius tyrimus.

Ligos prevencija. Gydymo nėra. Užkrėstos kiaulės turi būti nugaišintos, o gaišenos saugiai sunaikinamos (užkasamos, sudeginamos arba utilizuojamos).

Profilaktikos priemonės:

•    Veterinarijos institucijų, veterinarijos gydytojų ir kiaulių augintojų bendradarbiavimas.
•    Biologinio saugumo priemonės:
•    Griežta gyvų kiaulių, kiaulių spermos ir šviežios bei sūdytos kiaulienos importo politika.
•    Kiaulių karantinas prieš įvedant naujus individus į bandą.
•    Taikoma kiaulių identifikavimo ir registravimo sistema.
•    Aktyvi stebėsena.
•    Sergančias kiaules reikia atskirti nuo sveikųjų.
•    Kiaulių gaišenos kuo greičiau pašalinamos iš kiaulių laikymo patalpų į kiaulių gaišenoms laikyti skirtus konteinerius.
•    Draudimas šerti kiaules virtuvės atliekomis.
•    Kiaulių fermos turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio gyvūnų, žmonių ir transporto priemonių, t. y. jos turi būti aptvertos.
•    Įėjimas ir įvažiavimas į kiaulių fermas turi būti kontroliuojamas.
•    Kiekvienas apsilankymas kiaulių fermose turėtų būti registruojamas, kad, esant reikalui, galima būtų atsekti žmonių ir transporto priemonių judėjimą.
•    Įeinant ir išeinant iš kiaulių laikymo patalpos turi būti keičiami drabužiai bei avalynė. Drabužiai turi būti nuolat skalbiami ir dezinfekuojami, o batai valomi ir dezinfekuojami kad būtų sunaikinti galimi kiaulių ligų sukėlėjai.
•    Laikytis higienos reikalavimų, pvz.: valyti ir dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš fermos;
•    Uždrausti ūkio darbuotojams įsinešti gyvūninio maisto.
•    Prie įvažiavimų ir įėjimų į kiaulių fermas turi būti iškloti dezinfekciniai kilimėliai. Jie turi būti nuolat valomi, keičiama dezinfekuojamoji medžiaga.
•    Kiaulių priežiūros įranga ir priemonės neturėtų būti naudojamos kitose kiaulių fermose.

Veiksmai, patvirtinus KKM protrūkį:

•    Visų kiaulių nugaišinimas paveiktuose ūkiuose.
•    Saugus skerdenų, gaišenų, pakratų ir kitų užkrėstų produktų bei daiktų šalinimas.
•    Kruopštus valymas, plovimas ir dezinfekavimas.
•    Apsaugos ir priežiūros zonų nustatymas, kontroliuojant kiaulių judėjimą.
•    Išsamus epidemiologinis tyrimas.
•    Užkrėstos zonos ir apylinkių stebėjimas.

Klasikinis kiaulių maras – žmonėms nepavojinga liga. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Atnaujinta:
2020-05-12
Atgal