Kiaulių gripas

Kiaulių gripas yra ūmi, labai užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia A tipo gripo virusas. Dažniausiai sutinkami viruso potipiai H1N1, H1N2 ir H3N2. Kiaulės yra pagrindinės kiaulių gripo viruso šeimininkės. Kiaulių sergamumas 100 %, tačiau mirtingumas yra nedidelis ir tik kartais siekia 1–4 proc.  Kiaulės dažniausiai pasveiksta per 57 dienas. Virusą galima išskirti imant nosies tepinėlius dar 29 dienas po infekcijos. Praėjus 3060 dienų po infekcijos kiaulės nebegali užkrėsti kitų kiaulių. Nėra tikslių duomenų ar gali būti ilgalaikių viruso nešiotojų.

Istoriniai duomenys. Pirmą kartą liga nustatyta 1918 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonių gripo epidemijos metu.

2009 m. pandeminė H1N1 gripo A viruso padermė išplito visame pasaulyje; juo užsikrėtė žmonės, kiaulės ir naminiai paukščiai, taip pat nedaug šunų, kačių ir kitų gyvūnų. Pastaraisiais metais kiaulių gripas dažniausiai nustatomas vidurio vakarų JAV (o kartais ir kitose valstijose), Meksikoje, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Europoje (įskaitant JK, Švediją ir Italiją), Kenijoje, Kinijoje, Japonijoje, Taivane ir kitose Azijos šalyse.

Paplitimas. Kiaulių gripo H1N1 ir H3N2 potipiai yra endemiškai paplitę JAV kiaulių populiacijoje. Kiaulių protrūkiai dažniausiai nustatomi šaltesnių orų mėnesiais (vėlyvas ruduo ir žiema), tačiau gali būti nustatomi ištisus metus. Nors buvo žinoma, kad kiaulių populiacijoje H1N1 virusai cirkuliuoja nuo 1930 m., H3N2 gripo virusai kiaulėse pradėjo cirkuliuoti tik maždaug 1998 m., kai jie buvo perduoti iš žmonių kiaulėms. Tačiau nuo tada H3N2 virusai, cirkuliuojantys kiaulėse, mutavo. Dabar kiaulėse cirkuliuojantys H3N2 virusai labai skiriasi nuo sezoninių H3N2 virusų, cirkuliuojančių žmonėse.

Ekonominiai nuostoliai. Tipiškais atvejais gaišta 14 proc. kiaulių. Esant komplikacijoms, gali gaišti 1070 proc. penimų kiaulių, o persirgusios kiaulės ilgai neatsigauna. Liga gali turėti įtakos bandos vaisingumui, įskaitant abortus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Ligos sukėlėjas – virusas, kuris veikia kartu su hemofiline bakterija. Vien virusu apkrėstos kiaulės suserga lengvu gripu, o imunitetas susidaro prieš abu sukėlėjus. Kiaulių gripo virusai, kaip ir žmonių bei kitų gyvūnų gripo virusai, mutuoja nuolat. Kiaulės gali užsikrėsti paukščių gripo ir žmonių gripo virusais, taip pat kiaulių gripo virusais. Kai kiaulės užsikrečia skirtingų rūšių gripo virusais, virusai gali pasikeisti genetine informacija (t. y. mutuoti) ir gali atsirasti naujų virusų, kurie yra kiaulių, žmogaus ir (arba) paukščių gripo virusų derinys. Metams bėgant atsirado įvairių kiaulių gripo virusų variantų. Šiuo metu yra trys pagrindiniai gripo A viruso potipiai išskiriami kiaulėms: H1N1, H1N2 ir H3N2.

Virusas neatsparus aplinkos veiksniams +60 °C temperatūroje jis žūva per 20 min, įprastų koncentracijų dezinfekuojantys tirpalai virusą sunaikina per 510 min.

Sukėlėjo perdavimas. Natūraliomis sąlygomis gripo virusui jautrios įvairaus amžiaus kiaulės. Laboratorijoje galima užkrėsti baltąsias peles ir žiurkes. Kiaulių gripo protrūkiai dažniausiai nustatomi rudenį arba žiemą – esant šaltam sezonui, tačiau šiltose klimato zonose infekcija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku. Dažniausiai kiaulių gripo protrūkis prasideda nuo vienos arba kelių infekuotų kiaulių ir greitai oro lašeliniu būdu arba tiesioginio kontakto metu išplinta likusioje bandoje. Ligos sukėlėjo šaltinis – sergančios kiaulės, kurios su išskyromis iš nosies, kartais ir su šlapimu bei išmatomis į aplinką išskiria virusus. Iš vieno ūkio į kitą ligos sukėlėją gali pernešti sveikos virusų nešiotojos. Virusas gali būti perduodamas su sergančių kiaulių skerdiena, pašarais, kraiku, mėšlu ir kt. Gripo virusas dvejus metus išbūna gyvybingas plaučių kirmėlių ir sliekų organizmuose. Kiaulės gali apsikrėsti suėsdamos sliekus, bet pagrindinis apsikrėtimo būdas – aerogeninis. Virusas kiaulių organizme išgyvena iki 3 mėnesių. Virusą galima išskirti iš kiaulių, kurioms nepasireiškė klinikiniai požymiai. Bandose, kurioms nustatyti teigiami antikūnai, dėl sumažėjusio imuteto gali kartotis kiaulių gripo protrūkiai.

Patogenezė. Virusas sukelia subklinikinę, ūminę ir lėtinę ligos formas.

Dėl nepalankių sąlygų (peršalimo, drėgmės) prasideda kiaulių nosies ertmės gleivinės hiperemija ir eksudacija, dėl to susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėjams daugintis. Besidaugindami virusai ir bakterijos pažeidžia gleivinę, ir uždegimas sustiprėja. Dėl to suaktyvėja antriniai mikroorganizmai.

Dėl viruso patogeninio poveikio pakyla kūno temperatūra, prasideda galvos smegenų žievės dirginimas, kuris vėliau pereina į apsauginį slopinimą. Jeigu organizmas savo apsauginėmis funkcijomis nesugeba susidoroti su antrine mikroflora, susirgimą komplikuoja plaučių uždegimas ir silpnesni gyvuliai nugaišta.

Klinikiniai požymiai.

Kiaulių gripui būdingas staigus ligos atsiradimas ir greitas išplitimas visoje bandoje, dažnai per 1–3 dienas, priklausomai nuo gyvulių skaičiaus bandoje. Pagrindiniai požymiai yra apatija, karščiavimas (iki 42 ° C), anoreksija, kosulys, dusulys, silpnumas, išsekimas ir gleivinės išskyros iš akių ir nosies. Kiaulės guli įsiknisusios į kraiką, nereaguoja į aplinką, pakeltos skausmingai kosti ir sunkiai kvėpuoja. Kad palengvėtų kvėpavimas, jos neretai sėdasi kaip šunys. Kai kuriomis iš sergančių kiaulių sutrinka virškinimo trakto funkcija. Mirtingumas paprastai yra 1–4 %. Kiaulės, jeigu nebūna komplikacijų, pasveiksta per 3-7 dienas. Silpnoms kiaulėms neretai gripą komplikuoja pastereliozė ir jos nugaišta. Žindukliai ir nujunkyti paršeliai gripu serga sunkiau už suaugusias kiaules. Jie dažniausiai suserga pneumonija. Be to, būna pleuritas, perikarditas ir net dermatitas. Dažniausiai gaišta apie 2530 % paršelių, tačiau gali gaišti ir iki 70 %. Poūmiam gripui būdinga pūlinė arba nekrozinė pneumonija. Tokie paršai paprastai serga 1530 dienų ir nugaišta arba pagiję lieka skurdukais.

Virusas gali būti nustatomas ir kliniškai sveikoms kiaulėms. Keletas kiaulių bandoje gali turėti lėtinę ligos formą. Kiaulių bandos daugiausia ekonominių nuostolių patiria dėl sulėtėjusio kiaulių augimo siekiant pasiekti rinkos svorį. Pastebėta, kad dėl kiaulių gripo šiek tiek padidėja paršelių mirtingumas, gali turėti įtakos bandos vaisingumui, įskaitant abortus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Patologiniai pakitimai. Nosies, trachėjos ir bronchų gleivinė hiperemiška. Bronchuose dažnai pasitaiko gleivių kamščių. Pneumonijos židiniai dažniausiai randami viršutinėse arba vidurinėse plaučių skiltyse. Tačiau uždegimo gali būti apimta visa kairė arba dešinė plaučių dalis. Skrodžiant nuo poūmio gripo nugaišusius paršus, plaučiuose randama krupinio arba ichorozinio uždegimo židinių. Bronchų, tarpsienio kartais kaklo ir mezenteriniai limfiniai mazgai būna padidėję, edemiški, hiperemiški. Dažnai būna žarnų bei skrandžio gleivinės ir pleuros uždegimas. Visų organų paviršiuje būna taškinių kraujosruvų.

Diagnozavimas. Preliminari diagnozė gali būti atlikta remiantis klinikiniais ir patologiniais duomenimis, tačiau patvirtinimas priklauso nuo viruso RNR viruso aptikimo PGR metodu, ar viruso specifinių antikūnų nustatymo. Virusą galima išskirti iš nosies sekretų febrilinėje fazėje arba nuo paveikto plaučių audinio ankstyvoje ūmioje stadijoje. Retrospektyvi diagnozė gali būti nustatyta įrodant virusui būdingų antikūnų padidėjimą ūmios fazės metu arba sveikstančios kiaulės kraujo serumo mėginiuose, naudojant hemagliutinacijos slopinimo testą. Į tyrimus taip pat reiktų įtraukti ir H3, ir H1 potipio antigenus.

Diferencinis diagnozavimas. Kiaulių gripą reikia skirti nuo enzootinės bronchopneumonijos, maro, pastereliozės. Enzootine bronchopneumonija dažniausiai serga 3 dienų – 34 savaičių paršai jai būdingas plaučių uždegimas ir kosulys. Maru kiaulės serga bet kuriuo metų laiku, jam būdingos kraujosruvos, infarktai blužnyje, maru serga bet kokio amžiaus kiaulės. Pasterelioze sporadiška liga, jai būdinga krupinė pneumonija. Salmonelioze dažniausiai serga 2 mėn. Amžiaus paršai, labai būdingi storųjų žarnų pakitimai. Sunkesniais diferencijavimo atvejais atliekami mikrobiologiniai ar virusologiniai tyrimai ir biologinis bandymas.

Gydymas ir kontrolė. Veiksmingo gydymo nėra, nors antimikrobiniai vaistai gali sumažinti antrines bakterines infekcijas. Vaistai veikia tik slopinant simptomus. Skiepijimas ir griežta importo kontrolė yra vienintelės konkrečios prevencinės priemonės. Profilaktiškai svarbiausia sudaryti geras zoohigienines ir veterinarines sanitarines gyvulių laikymo sąlygas. Į ūkį negalima parsivežti gripu sergančių arba persirgusių kiaulių, negalima leisti kiaulėms peršalti. Ūminiu gripu sergantys gyvuliai izoliuojami ir gydomi, lėtiniu-skerdžiami. Gardai kasdien dezinfekuojami, mėšlas nukenksminamas biotermiškai. Dezinfekcijai naudojami 2 % natrio šarmo, 20 % šviežiai gesintų kalkių, 12 % chloramino tirpalai. Vakcinos, turinčios H1N2 ir H3N2 potipius, sukelia stiprų apsauginį imuninį atsaką.

Imunitetas. Persirgusios kiaulės įgyja imunitetą, tačiau jis yra neilgalaikis. Specifinių preparatų gyvuliams imunizuoti nėra.

Profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės. Profilaktiškai svarbiausia sudaryti geras zoohigienines ir veterinarines sanitarines gyvulių laikymo sąlygas. Į ūkį negalima parsivežti gripu sergančių arba persirgusių kiaulių, negalima leisti kiaulėms peršalti. Ūminiu gripu sergantys gyvuliai izoliuojami ir gydomi, lėtiniu-skerdžiami. Gardai kasdien dezinfekuojami, mėšlas nukenksminamas biotermiškai.

Kaip kiaulių gripas plinta tarp kiaulių?

Kiaulių gripo virusas plinta tarp kiaulių dažniausiai tiesioginio kontakto metu ir per užkrėstus apyvokos reikmenis. Užkrėstose kiaulių bandose, įskaitant ir suvakcinuotas nuo kiaulių gripo bandas, liga gali pasireikšti sporadiškai, kiaulėms gali būti pastebimi tik lengvi infekcijos simptomai arba simptomų nepastebima.

Kokie kiaulių gripo požymiai?

Kiaulių gripo požymiai gali būti karščiavimas, depresija, kosulys (lojimas), išskyros iš nosies ar akių, čiaudulys, kvėpavimo sunkumai, akių paraudimas ar uždegimas ir pašaro išleidimas. Tačiau kai kurioms kiaulėms gali visai nepasireikšti jokie klinikiniai požymiai.

Atnaujinta:
2020-05-12
Atgal