Kiaulių vezikulinė liga

Sukėlėjas: kiaulių enterovirusas, priklausantis Picornaviridae šeimai.

Paplitimas: Pirmą kartą kiaulių vezikulinė liga buvo aptikta Italijoje 1966 m. Liga išplito Europoje aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, be to, ji buvo aptikta Azijos regionuose. Nuo to laiko apie ligos židinius buvo pranešama tik retkarčiais, daugiausia iš Italijos, kur ji buvo kontroliuojama taikant aktyvų virusologinės ir serologinės stebėsenos planą. Nuo 2019 m. visa Italijos teritorija pripažinta laisva nuo kiaulių vezikulinės ligos.

Klinikiniai požymiai: Inkubacinis periodas - nuo 2 iki 7 dienų. Pirmas ligos požymis - staigus keleto gyvūnų šlubumas, karščiavimas (iki 41 °C) ir apetito praradimas. Prie apynagės susidaro pūslelės, kurioms plyšus atsiranda žaizdos. Retais atvejais pūslelės atsiranda ant šnipo, lūpų, liežuvio, spenių. Dėl sukeliamo skausmo gyvūnai atsisako eiti, tačiau laikant ant minkšto kraiko tokių požymių gali ir nebūti. Paprastai klinikiniai požymiai ryškesni jauniems gyvūnams. Pasveikstama dažniausiai per 2-3 savaites, prie apynagės lieka juoda juosta, rodanti kad nagos augimas laikinai buvo sustojęs. Mirtingumas labai retais atvejais gali siekti iki 100%, tačiau paskutiniųjų protrūkių metu pasireiškė tik lengvi klinikiniai požymiai ir gaišimų nebuvo užfiksuota. Klinikinius kialių vezikulinės ligos požymius galima lengvai supainioti su snukio ir nagų ligos simptomais, todėl diagnozę būtina patvirtinti laboratoriniais tyrimais.

Sukėlėjo plitimas: pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per burną ir nosį bei per pažeistą odą ir gleivinę, esant tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui. Užsikrėtusios kiaulės gali išskirti virusą iš nosies, burnos ir virškinamojo trakto likus 48 valandoms iki klinikinių požymių atsiradimo. Viruso išskyrimas iš nosies ir burnos paprastai nutrūksta per 2 savaites, tačiau išskyrimas išmatose galimas iki 1 mėnesio, labai retai - iki 3 mėnesių. Plyšusios pūslelės (epitelis ir skystis) yra aukšto titro viruso šaltinis, o išmatose viruso titras žemesnis. Nepaisant to fekalinis užteršimas yra pagrindinis viruso plitimo kelias, dažnai per užterštą transportą ar patalpas.

Diferencinė diagnozė: snukio ir nagų liga, vezikulinis stomatitas, kiaulių vezikulinė egzantema, idiopatinė vezikulinė liga (seneka virusas), cheminiai ir terminiai nudegimai.

Stebėsena: Pasyvi stebėsena- kraujo tyrimai imami esant ligos įtarimui.

Viruso atsparumas: 

aplinkoje gali išgyventi ilgą laiką, todėl liga gali būti platinama per ūkio apyvokos daiktus. Šis virusas gana atsparus karščiui bei plačiam pH (2.5-12.0) diapazonui, nežūsta šaldant ir džiovinant. Inaktyvuojamas 56°C temperatūroje per 2 valandas, 60°C per 30 minučių. Kiaulių vezikulinės ligos virusas yra atsparus daugeliui dažniausiai naudojamų dezinfekavimo priemonių, tokių kaip alkoholiai, lipidų tirpikliai, fenoliai, ketvirtiniai amonio junginiai ir 2% citrinos arba acto rūgštis. Organinėje terpėje inaktyvuojamas 1% natrio hidroksidu su detergentais. Taip pat atsparus fermentacijos procesams, rūkymui. Esant tam tikroms sąlygoms, džiovintoje, sūdytoje arba rūkytoje mėsoje jis gali išlikti iki dvejų metų. Kumpiuose virusas išlieka 180 dienų, džiovintose dešrose daugiau nei 1 metus, o perdirbtose žarnose ilgiau nei 2 metus.

 

Prevencija ir kontrolė:

• Kiaulių vezikulinės ligos stebėsena, skirta nustatyti užsikrėtusias ir kontaktines kiaules bei jas humaniškai nugaišinti.
• Transporto priemonių, vežančių kiaules kontrolė (tinkamas valymas ir dezinfekcija).
• Biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas kiaulių laikymo vietose, patalpų, transporto priemonių ir įrangos bei įrankių dezinfekcija.
• Griežti kiaulių ir kiaulių produktų importo reikalavimai.
• Draudimas šerti kiaules maisto atliekomis.
• Tinkamas 1 kategorijos ŠGP, gautų iš lėktuvų ir laivų, tvarkymas.

Gydymas:

• Medicininio gydymo nėra.
• Vakcinos nėra.

Teisės aktai:

• Tarybos direktyva 92/119/EEB nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos

• VMVT direktoriaus 2002 m. birželio 24 d. įsakymas Nr. 284 „Dėl bendrųjų gyvūnų tam tikrų ligų ir specifinių kiaulių vezikulinės ligos kontrolės reikalavimų patvirtinimo“

Naudingos nuorodos:

•  Europos Komisijos interneto svetainė

•  OIE interneto svetainė

 

 

Atnaujinta:
2020-05-18
Atgal