Dažnai užduodami klausimai

  • Kokie reikalavimai yra taikomi prekiaujant internetu maisto papildais iš Kinijos?

    Norint pradėti prekiauti maisto papildais, reikia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) teritorinį padalinį  pagal veiklos vietą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo arba maisto tvarkymo subjekto registravimo. Platesnė informacija apie maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo ar registracijos išdavimą https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla. Atkreipiame dėmesį, kad norint importuoti maisto papildus iš Kinijos, turint maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą ir norint tiekti papildus Lietuvos Respublikos rinkai, apie tai reikia pranešti (notifikuoti) VMVT ir pateikti šiuos dokumentus:

    - užpildyti pranešimo apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus formą (joje nurodyti: maisto tvarkymo subjektą identifikuojančius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą; juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės pavadinimą, kodą, adresą; maisto tvarkymo subjekto kontaktinius duomenis (telefono, fakso numerius, elektroninio pašto adresą));

    - maisto papildo, apie kurį pranešama (notifikuojama), etiketės pavyzdį lietuvių kalba;

    - maisto papildo laboratorinio tyrimo protokolą, kuriame nurodytas šio tyrimo metodas ir patvirtinama, kad papildo sudėtyje esančių maistinių ar kitų medžiagų kiekis atitinka ženklinimo etiketėje deklaruojamą kiekį iki to produkto minimalaus tinkamumo vartoti termino pabaigos;

    - maisto papildų gamintojo išduodamą dokumentą, kuriame nurodytos produkto sudedamosios dalys ir jų paskirtis, maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį ir nurodytų maisto papildo ženklinimo etiketėje, kiekiai, taip pat patvirtinama, kad maisto papildas skirtas žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus maisto saugos, sudėties ir kokybės reikalavimus (kai maisto papildo saugos, sudėties ir kokybės rodikliai nurodyti keliuose dokumentuose, pateikiamas šių dokumentų rinkinys);

    - šalies, iš kurios maisto papildai importuojami, kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad papildai pagaminti toje šalyje teisėtai veikiančio ir kompetentingos institucijos kontroliuojamo ūkio subjekto;

    - maisto papildo, apie kurį pranešama (notifikuojama), apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (apmokėjimo banke išrašas), kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „importuojamas“ ir tikslus notifikuojamo maisto papildo pavadinimas. Rinkliavos dydis iš ne Europos Sąjungos valstybių – 156 Eur. Valstybės rinkliavos už VMVT teikiamas paslaugas įmokos kodas – 5742. Informaciją kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą galite rasti čia http://www.vmi.lt/cms/mokejimu-pavyzdziai-nuo-2016-m.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-10-18

  • Norėčiau atidaryti parduotuvę, kurioje prekiaučiau jūros gėrybėmis, kokie yra reikalavimai parduotuvei?

    Maisto tvarkymo subjektai, norintys verstis didmenine ar mažmenine maisto produktų prekyba, taip pat ir prekyba jūros gėrybėmis, turi būti patvirtinti ar registruoti vadovaujantis Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. B1-373 redakcija) (Toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 1 priedo 2 punkte nurodytą veiklą, t. y. žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų ir gaminių iš jų mažmeninei prekybai specializuotose parduotuvėse vykdyti, maisto tvarkymo subjektai registruojami neišduodant maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Tokiems maisto tvarkymo subjektams suteikiamas atpažinimo numeris, nevertinant maisto tvarkymo veiklos sąlygų vietoje, jie įtraukiami į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pagal maisto tvarkymo subjekto faktinę vykdomos veiklos ar numatomos vykdyti veiklos vietą.  
    Maisto tvarkymo subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų ir gaminių iš jų mažmeninę prekybą specializuotoje parduotuvėje, turi kreiptis į atitinkamą teritorinę VMVT, kurios teritorijoje planuoja vykdyti veiklą, ir jai pateikti Aprašo 15.1 (nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos), 15.3  (maisto tvarkymo proceso aprašymą, projektines gamybos ir kitas su maisto tvarkymu susijusias apimtis, maisto tvarkymo subjekto darbuotojų skaičių, numatomą steigiamo maisto tvarkymo subjekto darbuotojų skaičių, pamainų skaičių) ir 15.5 (dokumento, kuriuo patvirtinama teisė naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, kurioje numatoma vykdyti su maisto tvarkymu susijusią veiklą, kopiją) papunkčiuose nurodytus duomenis ir dokumentus.  
    Prašymą su reikalingais pateikti dokumentais galite teikti tiesiogiai atitinkamiems teritoriniams VMVT padaliniams (jų kontaktus galite rasti čia: http://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai) arba galite pateikti per atstumą (paštu, elektroninėmis priemonėmis per VMVT Integralią maisto ir veterinarijos informacinę sistemą IMVIS,  per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme).
    Pažymėtina, kad maisto tvarkymo subjektas privalo laikytis bendrųjų maisto produktų higienos taisyklių, nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109) ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“.
    Informuojame, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 31 d. Komisijos reglamentu (ES)  2017/1981 (OL 2017 L 285, p. 10) III priedo, VIII skirsnio, III skyriaus A, C ir D dalys, IV skyriaus A dalis ir V skyrius taikomi mažmeninei prekybai.

    Atkreipiame dėmesį, kad produktai, kuriuos teiksite į rinką, turi turėti palydinčius dokumentus (sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius ir kt.). Prekiautojai turi pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, kitaip tariant, turėti medicininę knygutę ir galiojantį privalomą higienos žinių pažymėjimą. Maisto produktai turi būti laikomi gamintojo nurodytomis laikymo sąlygomis.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Norėjau pasiteirauti dėl leidimo eksportuoti skerdeną į ES šalis. Kokie pagrindiniai Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai reglamentuoja šią veiklą? Kokia šio leidimo kaina? Ar jam taikomas metinis išlaikymo mokestis, jei taip, tai koks jis?

    Tarp ES šalių gyvūniniai ir negyvūniniai produktai gali judėti be apribojimų, t. y. vežami iš vienos ES šalies į kitą produktai oficialių kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnų nesertifikuojami. Maisto kontrolės programų vykdymą užtikrina šalių kompetentingos institucijos. ES šalys apie nustatytus nesaugius produktus nedelsiant keičiasi informacija Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF. Atsakomybė už produktų saugą, kokybę, teisingą ženklinimą ir kitų nustatytų reikalavimų atitikimą tenka produkto gamintojui, pardavėjui.

    Tiekti gyvūninius produktus į ES rinką galima tik iš įmonių, patvirtintų gaminamų produktų tiekimui į bendrąją ES rinką. Gyvūniniai produktai ES rinkoje turi būti paženklinti sveikumo ar identifikavimo ženklu su įmonės veterinarinio patvirtinimo numeriu. Už šių įmonių kontrolę atsakingos šalių kompetentingos institucijos.

    Lietuvos patvirtintų įmonių sąrašai skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.

    Nėra nustatyto vieningo dokumento, kuris lydėtų tiekiamus į bendrąją ES rinką maisto produktus. Dažniausiai yra naudojamas prekybos dokumentas (angl. commercial document), kuriame tiekiant į ES rinką gyvūninius produktus privalo būti nurodytas įmonės gamintojos veterinarinio patvirtinimo numeris. Prekybos dokumentą išrašo prekių siuntėjas. Prekybos dokumente dažniausiai nurodomi tokie duomenys:

    •Dokumento numeris (eilės tvarka pagal išsiuntimo datą)

    •Siuntėjo pavadinimas ir adresas

    •Kilmės šalis (jei produktai pagaminti kitoje negu išsiuntimo šalyje)

    •Gamintojo veterinarinio patvirtinimo Nr.

    •Gavėjo pavadinimas ir adresas

    •Produkto aprašymas (pavadinimas, pakavimo būdas, pakuočių skaičius, produktų kiekis, kg)

    •Laikymo, gabenimo sąlygos (temperatūra)

    •Transportas

    •Dokumento surašymo data

    •Išsiuntimo data

    •Atsakingo asmens vardas pavardė ir parašas.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Ar reikalingi ir kokie dokumentai, norint išsiųsti (parduoti) šunį į kitą valstybę?

    Reikalavimai gyvūnui augintiniui vykti į komercinę kelionę, kurios tikslas yra parduoti gyvūną augintinį arba perduoti nuosavybės į jį teises:
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės arba Deklaracija (jei trečioji šalis įsileidžia jaunesnius, nuo pasiutligės nevakcinuotus gyvūnus).
    3. Gyvūno augintinio pasas.
    4. Veterinarijos sertifikatas komercinei kelionei.
    Veterinarijos sertifikatas komercinei kelionei išduodamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniuose padaliniuose, kurių kontaktus galima rasti čia https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai
    Komercinį gyvūnų vežimą gali vykdyti tik asmuo, turintis kompetentingos institucijos išduotą gyvūnų vežėjo leidimą. Gyvūnų vežėjų sąrašą galima rasti adresu: https://vmvt.lt/opendata/vko/index.php?kat_id=4
    Atkreipiame dėmesį, kad priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, reikalavimų, prieš išvykstant gyvūnui gali būti taikomi papildomi tyrimai, reikalinga klinikinė apžiūra, todėl į privatų veterinarijos gydytoją ir VMVT teritorinį padalinį rekomenduojama kreiptis iš anksto.

    Paskutinis atnaujinimas: 2019-06-04

  • Perku kaime ožkos pieną. Pastebėjau, kad ant dugno atsiranda rausvos spalvos gleivėtos nuosėdos. Ar tai reiškia, kad ožka kažkuo serga? Ar pienas gali būti pavojingas? Kur pieną galima būtu patikrinti?

    Atsiradus piene pakitimų, jo vartoti maistui negalima. Pieną galima ištirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, kurią galima pasirinkti pagal gyvenamąją vietą. Laboratorijų kontaktus rasite čia https://nmvrvi.lt/laboratoriniai-tyrimai-2/laboratoriniai-tyrimai/.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Esu ūkininkas, auginantis triušius mėsai. Norėčiau įsirengti skerdyklą triušiams skersti (iki 600 vnt. per mėn.). Kur galėčiau rasti informacijos apie reikalavimus tokioms skerdykloms ir pan.?

    Jūsų skerdykloje planuojamas triušių skerdimas pagal apimtis atitiktų kiškinių gyvūnų šviežios mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai reikalavimus, t. y. 600 vnt. per mėnesį arba ne daugiau kaip 150 gyvūnų per savaitę. Tokio pajėgumo skerdykloms taikomi supaprastinti reikalavimai ir joms nėra suteikiamas veterinarinio patvirtinimo numeris. Tokio pajėgumo skerdykloms įrengti taikomi Paukščių ir kiškinių gyvūnų šviežios mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. B1-126, kuriuose nustatyti tokių skerdyklų įrengimo ir šviežios mėsos tvarkymo reikalavimai. Dėl tokios skerdyklos įrengimo reikėtų kreiptis į teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie suteiks reikiamą informaciją dėl skerdyklos įrengimo reikalavimų ir įregistravimo teritorinėje VMVT tvarkos.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Norėčiau sužinoti, kur galima ištirti mėsos gaminio produktą nustatant jų sudėtį ir kiekį procentais?

    Mėsos gaminių sudėties (kokybės rodiklių) tyrimai atleikami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje (J. Kairiūkščio g. 10,  Vilnius).  Informacija: tel. (8 5) 278 80481, el. paštas priemimas@nmvrvi.lt. Mėginiai priimami ir kituose NMVRVI teritoriniuose skyriuose. Daugiau informacijos internete https://nmvrvi.lt/laboratoriniai-tyrimai-2/laboratoriniai-tyrimai/.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Ar vaikų maistelyje galima naudoti maisto priedus?

    Kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose maisto priedai nėra naudojami, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus. Kokie maisto priedai kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose gali būti naudojami ir kokiomis sąlygosmis, yra nurodyta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p. 16).

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Noriu pradėti dirbti pagal verslo liudijimą, prekiauti iš autoparduotuvės duonos ir pyrago gaminiais visoje Lietuvoje. Automobilis, kaip autoparduotuvė, yra registruotas Vilniaus m. Kokių dokumentų gali reikalauti maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius, atliekantis patikrinimą?

    Asmenys, norintys verstis išvežiojamąja prekyba (prekiauti iš transporto priemonės):

    1. Turi būti registruoti ir įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau –  VMVT) tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, vadovaujantis Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527.
    2. Turi turėti maisto produktų, kuriais bus prekiaujama, palydinčius dokumentus.
    3. Turi būti pasitikrinę sveikatą (turėti medicininę knygelę) ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka būti išklausę higienos įgūdžių mokymus (turėti galiojantį sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą).

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Norėjau pasiklausti, ar galima darželiuose likusį maistą nuo vaikų supylinėti į šiukšlių maišus, įskaitant ir sriubą, ir tuos maišus išmesti į paprastus šiukslių konteinerius?

    Viešojo maitinimo atliekos – visos maisto, įskaitant kepimo aliejų, atliekos, susidarančios viešojo maitinimo įstaigose.  Šios atliekos turi būti surenkamos, laikomos atskirai ir atiduodamos įmonei, turinčiai teisę tvarkyti maisto atliekas.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Ar gali kavinės gaminti ir tiekti vartotojams maisto produktus, neturėdamos karšto vandens indams plauti?

    Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) II priedo I skyriaus 4 punktu, turi būti įrengtas adekvatus patogiose vietose įrengtų rankoms plauti skirtų praustuvų skaičius. Rankoms plauti skirti praustuvai turi būti aprūpinti šaltu ir karštu bėgančiu vandeniu, rankų plovimo ir higieniško rankų nusausinimo priemonėmis. Kur reikalinga, maisto plovimui ir rankų plovimui skirtos patalpos turi būti atskiros.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Ar gali būti naudojamas pavadinimas „Natūrali sardinių filė su aliejumi“?

    Tiekiant į Lietuvos rinką žuvies konservus, konservų ženklinime pavadinimas „Natūrali sardinių filė su aliejumi“ negali būti naudojamas - turi būti „Sardinių filė su aliejumi“, nes konservų gamybos metu atliekant terminį apdorojimą iš esmės pakeičiamas produktas, jis netenka pirminių natūralaus produkto savybių. Tai, kad gamyboje naudojami tik natūralūs ingredientai (druska ir natūralūs prieskoniai) neleidžia produktą įvardyti natūraliu.
    Šiuo atveju konservų pavadinime panaudotas terminas „natūrali“ negali būti taikomas ir pagal  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 l 12, p.3)  nuostatas dėl maisto produkto maistingumo.
    Maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtinta higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Šios higienos normos 11 punkte nurodoma, kad ženklinimas ir jo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl maisto produkto charakteristikų, priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi, bei užuominas apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai. Šios nuostatos taikomos ir termino „natūralus“ vartojimui ženklinant maisto produktus. Nepažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimų, kuriuose įteisintas termino „natūralus“ vartojimas ženklinant tam tikrus maisto produktus, toks ženklinimas gali būti taikomas. Taikymo pavyzdžiu gali būti  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 patvirtinta higienos norma HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ ženklinant  pavadinime gali būti „Natūralus mineralinis vanduo“.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Noriu pasiteirauti, kokių dokumentų reikia prekybai mugėje? Būtų prekiaujama meduoliais. Nuo kokio amžiaus vaikai tai gali daryti?

    Norint prekiauti mugėje maisto produktais:

    1. Prekiautojas turi turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) išduotą leidimą (registraciją su suteiktu atpažinimo numeriu) veiklai 47.99.0.M „Kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse“ arba kitą VMVT išduotą  leidimą (registraciją, Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą) vykdyti maisto produktų gamybą, mažmeninę ar didmeninę prekybą.
    2. Prekės turi turėti palydinčius dokumentus.
    3. Prekiautojas turi būti pasitikrinęs sveikatą, išklausęs higienos mokymus ir turėti tai patvirtinančius dokumentus, t. y. medicininę knygelę, galiojantį sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą.
    Kokio amžiaus vaikai gali prekiauti, informaciją suteiks Valstybinės darbo inspekcijos specialistai el. p info@vdi.lt.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Ar gali kaimo parduotuvė prekiauti sveriamais šaldytais žuvies piršteliais ir šaldytais koldūnais? Parduotuvėje nėra savitarnos skyriaus.

    Sušaldyti produktai vartotojams turi būti pateikiami (parduodami) gamintojo pakuotėje ir teisingai suženklinti pagal galiojančius teisės aktus.

    Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“, 11 punkte nurodyta, kad „galutiniam vartotojui tiekiami greitai užšaldyti maisto produktai turi būti įpakuoti į tinkamą pirminę pakuotę, kuri juos apsaugotų nuo mikrobiologinės ar kitokios išorinės taršos ir apdžiūvimo, ir išlikti toje pakuotėje iki pardavimo“. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (suvestinė redakcija nuo 2019-05-01) 35 punkte: „35. Užšaldyti maisto produktai <...> parduodami tik supakuoti į gamintojo pakuotę.“

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

     

  • Iškilo klausimas, ar susidaro transriebalų gaminant obuolių sūrį? Jei taip, tai ar pati galėčiau apskaičiuoti susidariusių transriebalų kiekį, ar būtinas laboratorinis tyrimas?

    Pagrindinis transriebalų šaltinis – hidrinti riebalai (cheminiu būdu sukietinti augaliniai riebalai). Natūraliai maži kiekiai transriebalų yra kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Jeigu gaminant obuolių sūrį nenaudojami sukietinti augaliniai riebalai, transriebalų  jame nebus.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėčiau paklausti, kur galėčiau rasti išsamią informaciją apie maisto prekių ženklinimo reikalavimus.

    Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis maisto produktų ženklinimą, yra Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677. Taip pat kai kurie maisto produktai turi specialiuosius ženklinimo reikalavimus. Pagrindinę informaciją galima rasti čia.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Ar gali ūkininkas savo užaugintą produkciją (kiaušiniai) pardavinėti turguje?

    Be abejonės, ūkininkas gali parduoti kiaušinius turgavietėje. Jokie kiaušinių ženklinimo ir rūšiavimo reikalavimai netaikomi gamintojams, laikantiems ne daugiau kaip 50 vištų ir prekiaujantiems kiaušiniais turgavietėje, o prekybos vietoje nurodant gamintojo vardą, pavardę ir adresą. Jeigu laikomų vištų skaičius yra didesnis, tokiame ūkyje pagaminti kiaušiniai gali būti tiekiami į prekybą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 reikalavimus ir nustatytus prekybos kiaušiniais standartus ir kiaušiniai privalo būti parduodami suženklinti vištų dedeklių laikymo vietos registracijos numeriu. Tokiu atveju dėl dedeklių vištų laikymo vietos registravimo ir registracijos numerio suteikimo reikia kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Jeigu objektui, kuriam išduotas maisto tvarkymo pažymėjimas, pasikeitė savininkas. Ar įmanoma tik persirašyti pažymėjimą. Ar viską reikia pridavinėti iš naujo?

    Pagal Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų 15 punktą, jeigu keičiasi subjekto savininkas, subjekto pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio asmens verslo liudijimo ar kiti su maisto tvarkymo veiklos sąlygomis nesusiję duomenys, teritorinei VMVT reikia pristatyti:
    1. nustatytos formos prašymą;
    2. maisto tvarkymo patalpų projektą (planą) su įrenginių išdėstymu;
    3. maisto tvarkymo proceso aprašymą (pvz.: prekyba nefasuotais produktais, pagamintų patiekalų išvežiojimas ir kt.), projektines gamybos apimtis, subjekto darbuotojų skaičių, steigiamuose subjektuose – numatomą subjekto darbuotojų skaičių;
    4. dokumentus, reglamentuojančius Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolės sistemą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėčiau užsiimti bandelių pervežimu iš gamintojų pirkėjams savo lengvuoju automobiliu, todėl noriu sužinoti, kokių leidimų man reikia?

    Reikalavimai būtų tokie:

    1. Transporto priemonė turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento 2004 m. balandžio 29 d. (EB) Nr. 852/2004 „Dėl maisto produktų higienos“ II priedo III skyriaus reikalavimus.

    2. Veiklai vykdyti turite gauti iš teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą (toliau – MTSPP) arba registracijos atpažinimo numerį (toliau – RAN). MTSPP arba RAN suteikiamas neterminuotam laikui.

    3. Turite pasitikrinti sveikatą ir išklausyti higienos mokymų kursą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Domina, kaip žymimas vyno galiojimas.Pvz., ant vyno etietės rastas žymėjimas L04-11-11 H:11 ką galėtų reikšti?

    Alkoholiniams gėrimams, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 12 proc. alk. tūrio, galiojimo data yra nenustatoma.
    Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų pavyzdys tai yra vyno partijos numeris. Jis dažniausiai reiškia produkto (alkoholiniuose gėrimuose, kurių etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 12 proc. alk. tūrio) pagaminimo datą.
     

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Domina, kas privalo dalinti maistą vaikų darželiuose, auklėtoja ar šeimininkėlė?

    Teisės aktai nereglamentuoja, kuris konkrečiai darbuotojas privalo dalinti maistą vaikų darželiuose. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 15 : 2005 „Maisto higiena“ 10 punktas nurodo:

    „Asmenys, kurie tvarko maistą, turi pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka prieš pradėdami dirbti maisto įmonėje ir nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai [...] turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka įgytą galiojantį sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą.“

    Su maisto tvarkymu susijusius darbus (įskaitant maisto išdalinimą) draudžiama dirbti sergančiam darbuotojui, turinčiam bent vieną iš šių simptomų: viduriavimas, gelta, vėmimas, karščiavimas, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra, išskyros iš nosies, akių, ausų, užkrėsta ar atvira žaizda, sergant užkrečiamąja odos liga, kuri gali būti platinama per maistą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėtumėm pradėti mažą šaldytų pusfabrikačių iš mėsos verslą. Kokie yra reikalavimai maisto gamybai ir patalpoms, užšaldymui, šaldyto maisto laikymui, transportavimui ir pardavimui.

    Mėsos perdirbimo (mėsos pusgaminių gamybos) patalpos turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004  dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maistui, reikalavimus. Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyti mėsos pusgaminių gamybos, laikymo ir transportavimo reikalavimai.

    Norint pradėti vykdyti mėsos pusgaminių gamybą, gamybos patalpoms turi būti suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris pagal  Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738. Norėdamas gauti veterinarinį patvirtinimą, maisto tvarkymo subjektas teritorinei VMVT turi pateikti techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, personalo skaičių, pamainų skaičių ir kitus Apraše nurodytus dokumentus.

    Išsamią informaciją galima rasti VMVT interneto svetainėje https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Kas kiek laiko privalu atlikti degalinės, kurioje prekiaujama ir maisto produktais, deratizaciją ir dezinsekciją.

    Maistas gaminamas, ruošiamas, pakuojamas, parduodamas, saugomas ir pervežamas, laikantis atitinkamų higienos sąlygų, įskaitant veiksmingą valymą ir kenkėjų kontrolę. Maisto tvarkymo subjektas privalo užtikrinti, kad maisto tvarkymo patalpose nebūtų kenkėjų (graužikų, skruzdėlių, musių, vabzdžių, tarakonų, uodų ir kt). Todėl kiekvienas maisto tvarkymo subjektas, savo veikloje vadovaudamasis savikontrolės principais, pats sudaro kenkėjų naikinimo programą ir joje nusimato, kada ir kas kiek laiko bus naikinami kenkėjai.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d įsakymo  Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ 20 punkto nuostata, graužikai ir vabzdžiai maisto tvarkymo vietose naikinami pagal teisės aktų reikalavimus [9.9]. Juos naikinant turi būti užtikrinama, kad nebūtų užteršiamas maistas.

    Vadovaujantis Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu NR. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 ir 5 punktais, maisto tvarkymo subjektuose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas, kurį atlieka licencijuoti asmenys, su kuriais sudaromos sutartys.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Gal galėtumėte nurodyti, kokie reikalavimai taikomi triušių skerdyklai (pačiam statiniui, įrengimams, atliekų utilizavimui, veterinarinei priežiūrai, teisinei registracijai).

    Gyvūnų (taip pat ir triušių) skerdimo  patalpos turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004  dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius higienos reikalavimus gyvūninės kilmės maistui, reikalavimus. Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyti gyvūnų skerdimo, laikymo, transportavimo reikalavimai.  
     
    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles, nurodyti reikalavimai veterinarinei priežiūrai.  
     
    Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimai išdėstyti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento Ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimuose.

    Norint pradėti gyvūnų (taip pat ir triušių) skerdimą, jų skerdimo patalpoms turi būti suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris pagal Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738. Norintis gauti veterinarinį patvirtinimą maisto tvarkymo subjektas teritorinei VMVT turi pateikti techninį projektą su technologiniais sprendimais, gamybinio proceso aprašymą, personalo skaičių, pamainų skaičių irkitus Apraše nurodytus dokumentus.

    Jei triušiai auginami mažais kiekiais, per savaitę skerdžiama ne daugiau kaip 150 vnt. triušių ir triušiena tiekiama vietinei rinkai, taikomi Paukščių ir kiškinių gyvūnų šviežios mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai reikalavimai.

    Išsamią informaciją galima rasti VMVT interneto svetainėje https://vmvt.lt/maisto-sauga/verslui/dokumentai-pradedant-veikla.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Planuoju auginti iki 350 vištų dedeklių, ar kiekvieną kiaušinį reikia ženklinti? Kokių leidimų reikia juos norint realizuoti? Planuoju juos dėti į kiaušiniams skirtas dežutes ir ant pakuotės rašyti: skirtingų dydžių kiaušiniai, kad nereikėtų jų vežti į pakavimo centrą.

    Kiaušinių tiekimo į mažmeninę prekybą tvarką nustato 2008 m. birželio 23 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų. Be kitų reikalavimų jis nustato kiaušinių tiekiamų į mažmeninę prekybą pakavimo ir ženklinimo reikalavimus. Jokie kiaušinių ženklinimo ir rūšiavimo reikalavimai netaikomi gamintojams, laikantiems ne daugiau kaip 50 vištų ir prekiaujantiems kiaušiniais turgavietėje, o prekybos vietoje nurodant gamintojo vardą, pavardę ir adresą.
    Jeigu planuojate laikyti daugiau kaip 350 vištų dedeklių ir tiekti  kiaušinius į mažmeninės prekybos tinklą, pirmiausia turėsite kreiptis į teritorinę VMVT, kuri Jūsų ūkį įregistruos kaip ūkį, laikantį dedekles vištas, suteiks registracijos numerį, kuriuo ženklinsite ūkyje pagamintus kiaušinius. Kadangi kiaušinius tieksite į mažmeninės prekybos parduotuves, prekybai turėsite atrinkti A klasės kiaušinius, suženklinti gamintojo kodu, juos išrūšiuoti pagal svorį ir sudėti į pakuotes. Taip pat galima tiekti ir neišrūšiuotus kiaušinius pagal svorį, paženklinant pakuotes, kad tai skirtingų dydžių kiaušiniai ir nurodant minimalų kiaušinių svorį gramais. Rūšiavimo (pakavimo) veiklai Jums reikės įsirengti ir kiaušinių rūšiavimo-pakavimo patalpą, o teritorinė VMVT suteiks šiai veiklai veterinarinio patvirtinimo numerį.

    Tuo atveju, jeigu kiaušinius pardavinėtumėte gamybos vietoje iš ūkio ar turguje, kiaušinių rūšiavimas neatliekamas, o kiaušiniai privalo būti tik suženklinti gamybos vietos numeriu ir sudėti į pakuotes. Prieš užsiimant dedeklių vištų ūkio steigimu, rekomenduojame kreiptis į teritorinę VMVT, kurios kontrolės teritorijoje vykdysite veiklą, ir ji suteiks išsamią informaciją tokios veiklos klausimais.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Norėčiau sužinoti, ar ant konditerijos gaminių pakuočių reikia nurodyti visus gamintojo duomenis, ar užtenka parašyti platintojo pavadinimą ir, pvz., kilmės šalis Lietuva?

    Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-989 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ pakeitimo" 13.7 punkto reikalavimus, būtina nurodyti „Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą“.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Prašau pasakyti, ar gali prekybos įmonė prekiauti nefasuotais skystais pieno produktais (jei prekybos įmonė nėra firminė gamintojo parduotuvė), jei prekybos metu produktų sauga ir kokybė užtikrinama?

    Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena" 36 punkto nuostatomis, nefasuotais gyvūninio maisto produktais prekiaujama tik aptarnaujant parduotuvės personalui. Savitarnos skyriuose šie produktai parduodami tik fasuoti (supakuoti). Taip pat vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 IX skirsnio II skyriaus nuostatomis, vartotojams skirtos pakuotės turi būti sandarinamos nedelsiant jas pripildžius įmonėje, kur buvo atliktas paskutinis skystų pieno produktų terminis apdorojimas, taikant sandarinimo įrangą, leidžiančią išvengti užteršimo.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-05

  • Ruošiuosi užsakyti maisto papildus iš Olandijos ir pardavinėti internetu (internetinė parduotuvė). Ar reikalingas man maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, ar užtenka užsiregistruoti pas jus? Jeigu šis produktas jau notifikuotas kito pardavėjo vardu, man dar kartą reikia notifikuoti savo vardu ar ne? Jeigu mano biuras bus užregistruotas mano gyvenamuoju adresu, ar galiu aš sandėliuoti produktą namuose (kiekis nedidelis, 2-3 dėžės)?

    Jei į Lietuvos Respublikos rinką vieno gamintojo maisto papildus pateikia keli asmenys, jie visi privalo pranešti (notifikuoti) apie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus. Subjektai, vykdantys prekybą internetu, - registruojami, tačiau norint sandėliuoti maisto papildus, reikalingas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Dėl šio pažymėjimo reiia kreiptis į teritorinę VMVT.
    Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo tvarką galite rasti adresu http://vmvt.lt/node/596 .
    Maisto papildus sandėliuoti galima tik komercinės paskirties patalpose.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Ar galima naudoti saldiklį E955?

    Saldiklį E955 sukralozą (trichlorogalaktosacharozė) naudoti galima. Jis priskirtas prie leidžiamų vartoti saldiklių.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Ar galiu gaminti maisto produktus ir juos tiekti kitoms įmonėms pardavinėti pagal indvidualios veiklos pažymą, kurioje nurodyta, kad vykdau tokią veiklą: restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (EVRK Nr. 561000)

    Viešojo maitinimo patiekalus galite gaminti ir juos tiekti, jeigu turite nustatyta tvarka išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriame nurodyta pagrindinė veikla: kavinė (užkandinė) arba restoranas, o papildoma veikla maisto tiekėjų pagal sutartįveikla.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Ar Lietuvoje galima prekiauti visokia maistui skirta druska (himalajų, rūkyta ir visokia kita), ar tik joduota?

    Lietuvos Respublikoje žmonių maistui gali būti naudojama įvairi valgomoji druska, tai pasirenka pats vartotojas. Gamintojams (duonos pramonėje ir viešajame maitinime) pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ nuostatas privaloma naudoti tik joduotą druską. Kitoms maisto verslo šakoms druskos rūšis nėra reglamentuojama. Vartotojui yra svarbu žinoti, kad kokia bebūtų druskos rūšis, jos per parą su visais maisto produktais turėtume sunaudoti ne daugiau kaip 5-6 g, todėl reikėtų atidžiai rinktis paros racionui skirtus maisto produktus.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Planuojame atidaryti kavos kavinukę Šiauliuose, prekybos centre. Noriu pasiteirauti, ar pirminius dokumentus, kad pradėti dirbti, galima pateikti elektroniniu paštu? Ir koks tai būtų adresas.

    Duomenis ir dokumentus galima pateikti per atstumą (paštu, elektroninėmis priemonėmis per VMVT Integralią maisto ir veterinarijos informacinę sistemą IMVIS,  per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme) arba kreipiantis  tiesiogiai į teritorinę VMVT.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Mūsų degalinių tinklas prekiauja kava iš aparato ir arbata. Ar mes privalome daryti mikrobiologinį vandens tyrimą vieną kartą metuose? Esame girdėję, kad keitėsi teisės aktai ir dabar privaloma mikrobiologiškai tirti vandenį vieną kartą per 2 metus.

    Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455, 22.7 punkto nuostatomis, maisto tvarkymo įmonėse (kai vanduo tiekiamas viešai vandentiekio skirstomaisiais tinklais) naudojamo geriamojo vandens mėginių, nuolatinei ir periodinei programinei priežiūrai vykdyti imamų vandens vartojimo vietose, turi būti paimta ne mažiau kaip vienas mėginys per dvejus metus mikrobiologiniams rodikliams ištirti.

    Maisto tvarkymo įmonėse (kai vanduo gaunamas iš įmonės gręžinio ar šachtinio šulinio) naudojamo geriamojo vandens mėginių nuolatinei ir periodinei programinei priežiūrai vykdyti imamų vandens vartojimo vietose turi būti paimta ne mažiau kaip vienas mėginys per dvejus metus mikrobiologiniams bei pagrindiniams cheminiams ir fiziniams rodikliams (nitratai, nitritai, amoniakas, permanganato indeksas, savitas elektrinis laidis) ištirti.

    Esant išskirtinėms aplinkybėms (vandentiekio avarija, remontas, vamzdynų bandymai ir pan.), dėl kurių galėjo nukentėti geriamojo vandens sauga ar kokybė, maisto tvarkymo įmonės privalo nedelsdamos organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį ištyrimą.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Noriu sužinoti, kokie yra reikalavimai maisto tvarkymo įmonių įrangai, išskiriant taškus, kur maisto produkcija liečiasi su paviršiumi, tvarkant tik augalinės kilmės maisto produktus?

    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo II skyriaus f punktas numato, kad „paviršiai (įskaitant įrengimų paviršius) tose zonose, kur tvarkomas maistas, ypač tose zonose, kurių paviršiai liečiasi su maistu, turi būti geros būklės ir lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami. Todėl <...> paviršius turi būti iš lygių, plaunamų ir korozijai atsparių bei netoksinių medžiagų.“

    Šis reikalavimas taikomas visiems maisto tvarkymo subjektams.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-05-03

  • Po įmonėje vykusio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo turiu surašyti trūkumų pašalinimo planą. Noriu sužinoti, ar yra tam skirta dokumento forma ir iš kur galiu ją atsisiųsti.

    Trūkumų šalinimo plano formos pavyzdys pateiktas Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, priede, kurį galite rasti čia.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Norėčiau sužinoti, kokie reikalavimai yra ūkininkui norint pradėti gaminti varškės sūrius? Kokių dokumentų reikia, patalpų, laikymo salygų, galiojimo terminų nustatymo tvarkos. Kas susiję su gamyba, sandėliavimu ir pardavimu turguje, parduotuvėje.

    Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimus galite rasti čia https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5bbc83c0e75f11e7b4d1bdd5f...                       
    Šiems reikalavimams įgyvendinti yra parengtos rekomendacijos, kuriose numatyta, kad: 
      Visi su maisto produktais besiliečiantys prietaisai, detalės ir įrenginiai turi būti:
    - švarūs, tvarkingi, nepažeisti korozijos (naudojant cheminius priedus, siekiant apsaugoti įrenginius ar konteinerius nuo korozijos, turi būti laikomasi geros higienos praktikos taisyklių, gamintojų instrukcijų), sukonstruoti iš tokių medžiagų, kad neužterštų tvarkomų maisto produktų;
    -    valomi, plaunami, prireikus dezinfekuojami tokiu dažnumu ir tokiais metodais, kaip nustatyta savikontrolės programose, kad būtų užtikrinami higienos reikalavimai;
    -    sumontuoti taip, kad būtų galima valyti, plauti, prireikus dezinfekuoti ne tik juos, bet ir aplink juos esančias laisvas zonas. 
    Gyvūninio maisto tvarkymo subjektas turi užtikrinti gautų žaliavų ir pagamintų maisto produktų atsekamumą ir tvarkyti jų apskaitą (registruojami pagamintų maisto produktų ir gautos žaliavos kiekiai, technologinio gamybos proceso pradžia, gaminamų maisto produktų pavadinimai, gamybai naudojamos žaliavos pavadinimai, svoris ir tinkamumo naudoti data, technologinio gamybos proceso pabaiga, maisto produktų tinkamumo vartoti data ir kt.). 
    Tinkamumo vartoti terminą gyvūninio maisto tvarkymo subjektas turi nurodyti remdamasis atliktais maisto produktų laboratoriniais tyrimais arba moksliškai pagrįstais terminais atskiriems maisto produktams ar jų grupėms. 
    Draudžiama gyvūninio maisto tvarkymo subjektui tiekti rinkai nesaugius gyvūninius produktus. Gyvūninio maisto produktų saugumas nustatomas vadovaujantis  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio  Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), 14 straipsniu. Draudžiama tiekti rinkai žuvininkystės produktus, jeigu:
    - jie pavojingi žmonių sveikatai dėl juose esančių toksinų ar kitų kenksmingų medžiagų liekanų, kurios viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją;
    - jie apkartę dėl oksidacijos, turi pašarų ar kitą pašalinį skonį, kvapą;
    - jie užkrėsti parazitais ar jų lervomis;
    - jų bakterinės taršos lygis viršija leidžiamas normas;
    - juose yra medžiagų, kurios uždraustos naudoti gaminant maisto produktus, arba konservuojančių ar kt. medžiagų, viršijančių didžiausią leidžiamą koncentraciją.
    Maisto produktus leidžiama vežti tokiomis transporto priemonėmis, kuriose jie būtų apsaugoti nuo užteršimo ir jiems būtų užtikrinta maisto produktų laikymo sąlygose nustatyta temperatūra. Išimtiniais atvejais ribotą laiką leidžiama nesilaikyti temperatūros kontrolės režimo ruošiant, kraunant, vežant į sandėlius, dedant į vitrinas ar patiekiant maistą vartotojams, jeigu toks temperatūros kontrolės režimo nesilaikymas nekelia rizikos maisto produktų saugai ir jeigu užtikrinama, kad temperatūra maisto produktų viduje nepakils daugiau kaip 6 °C.
    Ūkyje laikomų karvių, avių ar ožkų bandos privalo turėti oficialiai patvirtintą sveikų bandų statusą (neužkrėstų tuberkulioze, brucelioze ir enzootine galvijų leukoze).
    Parduoti skirtas pienas turi būti atšaldytas iki 6 °C temperatūros, jo tinkamumo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 24 valandos po gamybos proceso pabaigos, jeigu nėra atlikti pieno tyrimai, kuriais patvirtintas kitas tinkamumo vartoti terminas. 
    Pieno gamintojas turi įvertinti pieno kokybės ir sudėties rodiklius vieną kartą per metų ketvirtį įgaliotojoje laboratorijoje.
    Pieno gaminių gamybai naudojamas pienas turi būti primelžtas prieš 2 valandas arba atšaldytas iki 8 °C.
    Pieno gaminius gamintojas gali gaminti tik iš savo ūkyje arba kooperatyvo narių ūkiuose laikomų karvių, avių, ožkų gauto pieno.
    Pienu iš cisternų (talpyklų) galima prekiauti ūkyje tik specialiai įrengtoje patalpoje, tam tikslui įrengtose parduotuvėse arba maisto produktų atskiruose skyriuose bei turgaviečių specialiuose paviljonuose. Cisterna (talpykla) turi turėti čiaupą, virš jos turi būti įrengta stoginė nuo saulės ir kritulių. Pieno gamintojas turi sudaryti tinkamas pieno transportavimo sąlygas, užtikrinti tinkamą cisternų (talpyklų) plovimą ir dezinfekavimą. 
    Pirkėjui prašant, pieno gamintojas jam pieną gali atvežti. 
    Pieno gamintojas, parduodantis pieną, turi užtikrinti taros, kurioje laikomas pienas, higieną.  
    Pieno gamintojas ūkyje pagamintą žalią pieną gali parduoti tik paženklintą, supakuotą arba iš paženklintų ženklinimo etiketėmis cisternų (talpyklų). Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti gamintojo vardą, pavardę / juridinio asmens teisinę formą ir pavadinimą, registracijos numerį, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką, nuorodas „žalias pienas“ ir „vartoti tik virintą“.
    Pieno pardavimo metu jo temperatūra negali būti aukštesnė kaip 6 °C.
    Pieno gaminius leidžiama parduoti tik tam tikslui įrengtose pardavimo vietose, kurios atitinka higienos reikalavimus ir kuriose yra šaldymo įrenginys.
    Pieno gaminiai turi būti atšaldyti ir laikomi ne aukštesnėje kaip 6 °C temperatūroje. Tinkamumo vartoti terminą nustato pats pieno gamintojas, kaip nustatyta Rekomendacijų 26 punkte.
    Ūkyje pagamintas netinkamas maistui pienas tvarkomas vadovaujantis Pieno supirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. B1-401 „Dėl Pieno supirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
    Rekomendacijose pateiktą informaciją galima rasti  http://vmvt.lt/sites/default/files/mkgp_rekomendacijos_2017_12_29.pdf.

     

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-06

  • Norėjau paklausti, kokių dokumentų reikia prekiauti savo užaugintomis daržovemis, uogomis? Ūkininko pažymėjimo neturiu.

    Norėdami tiekti rinkai savo užaugintą produkciją kaip pirminių produktų gamintojas (ūkininkas, sodininkas), turite kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teritorinį padalinį dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos registracijos ar dėl Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo.

    Vadovaujantis Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių (toliau – taisyklės) 6 punktu, sodininkams mėgėjams ir ūkininkams, parduodantiems galutiniam vartotojui savo ūkyje išaugintus šviežius vaisius ir daržoves tam skirtoje turgavietės vietoje ar prekybai savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais skirtose viešosiose vietose, pakanka turėti:
    • nustatytos formos sodininkų bendrijos nario pažymėjimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka; arba
    • ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ir einamųjų metų išrašą iš Ūkininkų ūkių registro ir (arba) Žemės ūkio ir kaimo verslo registro apie ūkininko ūkyje ir (arba) žemės ūkio valdoje vykdomą pagrindinę bei papildomas žemės ūkio ekonomines veiklas.

    Išrašą teisės aktų nustatyta tvarka išduoda registrų tvarkymo įstaigos: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, savivaldybių administracijos.

    Norėdami užsiimti savo užaugintos produkcijos mažmenine ar didmenine prekyba, jūs turite turėti VMVT leidimą (registraciją ar patvirtinimą) pagal norimos vykdyti veiklos vietą. VMVT teritorinių padalinių kontaktus galite rasti čia.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-04-26

  • Noriu keliauti su gyvūnu augintiniu (šunimi) į Lietuvą atostogauti iš ES valstybės, kokių dokumentų reikia?

    Norint iš bet kurios ES šalies vykti į Lietuvą su gyvūnu augintiniu (šunimi, katinu ar šešku), būtina:
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės arba Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013, 7 str. numatyta išimtis jaunesniems gyvūnams augintiniams).
    3. Gyvūno augintinio pasas.
    4. Nekomerciniais tikslais gyvūną gali vežtis savininkas arba įgaliotas asmuo, kurie atsako už gyvūną nekomercinio vežimo metu.
    Savininkas – fizinis asmuo, kuris identifikavimo dokumente nurodytas kaip savininkas.
    Įgaliotas asmuo – fizinis asmuo, kuris turi savininko rašytinį įgaliojimą nekomerciniais tikslais vežti gyvūną augintinį savininko vardu.
    Daugiau informacijos apie gyvūno ženklinimą, vakcinaciją, pasą galima rasti https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-k...

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04

  • Noriu atvykti su gyvūnu augintiniu (šešku) į Lietuvą atostogauti iš JAV (trečiosios šalies). Kokie reikalavimai?

    Reikalavimai vykstant į Lietuvą iš trečiųjų šalių (Andora, Šveicarija, Farerų Salos, Gibraltaras, Grenlandija, Islandija, Lichtenšteinas, Monakas, Norvegija, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė, Dangun Žengimo Sala, Jungtiniai Arabų Emyratai, Antigva ir Barbuda, Argentina, Australija, Aruba, Bosnija ir Hercegovina, Barbadosas, Bahreinas, Bermudų salos, Boneras, Sint Eustatijus ir Saba (BES salos), Baltarusija, Kanada, Čilė, Kiurasao, Fidžis, Folklando Salos, Honkongas, Jamaika, Japonija, Sent Kitsas ir Nevis, Kaimanų Salos, Sent Lusija, Monseratas, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Mauricijus, Meksika, Malaizija, Naujoji Kaledonija, Naujoji Zelandija, Prancūzijos Polinezija, Sen Pjeras ir Mikelonas, Rusija, Singapūras, Šv. Elenos Sala, Sint Martenas, Trinidadas ir Tobagas, Taivanas, Jungtinės Amerikos Valstijos ir jos teritorijos (AS – Amerikos Samoa, GU – Guamas, MP – Marianos Šiaurinės Salos, PR – Puerto Rikas, VI – Jungtinių Valstijų Mergelių Salos), Sent Vinsentas ir Grenadinai, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Vanuatu, Volisas ir Futūna, Majotas):
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės.
    3. Gyvūno augintinio pasas arba veterinarijos sertifikatas su Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 25 straipsnio 3 dalį).
    Reikalavimai vykstant iš kitų trečiųjų šalių (aukščiau nenurodytų) į Lietuvą:
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės.
    3. Gyvūno augintinio pasas arba veterinarijos sertifikatas su Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013, 25 straipsnio 3 dalį).
    4. Pasiutligės antikūnų serologinis tyrimas.
    Daugiau informacijos apie gyvūno ženklinimą, vakcinaciją, pasą arba veterinarijos sertifikatą su deklaracija galima rasti https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-k....

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04

  • Kokie reikalavimai norint išsiųsti gyvūną augintinį (šunį) į kitą ES valstybę?

    Reikalavimai gyvūnui augintiniui vykti į nekomercinę kelionę, kai jo nelydi savininkas, arba kai jis vyksta su kitu asmeniu ir kurios tikslas nėra parduoti gyvūną augintinį arba perduoti nuosavybės į jį teises (pvz., į parodą arba negalint vykti kartu su savininku lėktuvu, todėl siunčiamas atskirai ir pan.):
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės arba Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 7 str. numatyta išimtis jaunesniems gyvūnams augintiniams).
    3. Gyvūno augintinio pasas.
    4. Už nekomerciniais tikslais vežamą gyvūną, vežimo metu atsako įgaliotasis asmuo.
    Įgaliotas asmuo – fizinis asmuo, kuris turi savininko rašytinį įgaliojimą nekomerciniais tikslais vežti gyvūną augintinį savininko vardu.
    Rašytinio įgaliojimo formą galima rasti https://vmvt.lt/sites/default/files/authorisation_form_2.pdf

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04

  • Parduodant įmonei gyvulį: karvę, jautį, prieauglį mėsai, ar koks procentas atskaičiuojamas, ar ne, sakoma, kad 5 procentai atskaičiuojami, ar tai tiesa?

    Gyvulio skerdimui pardavimo kaina ir jo svorio atskaičiavimo procentas yra pardavėjo (gyvulio savininko) ir jo pirkėjo (skerdyklos) susitarimo reikalas. Nėra nustatyta, kiek procentų perkant gyvulį reiktų atskaičiuoti, kaip skerdimo nuostolius dėl gyvulio papildomo šėrimo, kad padidėtų jo svoris, prieš parduodant, ar dėl to, kad gyvulys parduodamas nešvarus ir pan. Gyvulių supirkėjai (tarpininkai tarp gyvulio pardavėjo ir skerdyklos) superka gyvulius pagal jų svorį ir patys nurodo, kokio dydžio procentą atskaičiuos nuo gyvojo gyvulio svorio. Skerdyklos atsiskaito su pardavėjais pagal paskersto gyvulio skerdenos kokybę (galvijų ir kiaulių skerdenos pagal kokybės rodiklius skirstomos į kategorijas) arba gali atsiskaityti pagal svorį, taip pat nurodydamos, kiek procentų bus atskaičiuota nuo gyvojo gyvulio svorio.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Noriu ūkininkauti ir auginti vištas dedekles kiaušiniams, kaip galėčiau gauti pakuotojo kodą, ar yra kokie specialūs reikalavimai? Kiek laiko užtrunka ir kiek kainuoja kodų gavimas? Gal yra dar kas nors, ką turėčiau žinoti prieš pradedant ūkininkauti?

    Kiaušinių tiekimo į mažmeninę prekybą tvarką nustato 2008 m. birželio 23 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų. Be kitų reikalavimų jis nustato į mažmeninę prekybą tiekiamų kiaušinių pakavimo ir ženklinimo reikalavimus. Jokie kiaušinių ženklinimo ir rūšiavimo reikalavimai netaikomi gamintojams, laikantiems ne daugiau kaip 50 vištų ir prekiaujantiems kiaušiniais turgavietėje, o prekybos vietoje nurodant gamintojo vardą, pavardę ir adresą. 
    Jeigu Jūs ruošiatės laikyti virš 350 vištų dedeklių ir tiekti  kiaušinius į mažmeninės prekybos tinklą, pirmiausia turėsite kreiptis į teritorinę VMVT, kuri Jūsų ūkį įregistruos kaip ūkį, laikantį dedekles vištas, suteiks registracijos numerį, kuriuo ženklinsite ūkyje pagamintus kiaušinius. Kadangi kiaušinius tieksite į mažmeninės prekybos parduotuves, prekybai turėsite atrinkti A klasės kiaušinius, suženklinti gamintojo kodu, juos išrūšiuoti pagal svorį ir sudėti į pakuotes. Taip pat galima tiekti ir neišrūšiuotus kiaušinius pagal svorį, paženklinant pakuotes, kad tai skirtingų dydžių kiaušiniai, ir nurodant minimalų kiaušinių svorį gramais. Rūšiavimo (pakavimo) veiklai Jums reikės įsirengti ir kiaušinių rūšiavimo-pakavimo patalpą, o teritorinė VMVT suteiks šiai veiklai veterinarinio patvirtinimo numerį.

    Tuo atveju, jeigu kiaušinius pardavinėtumėte gamybos vietoje iš ūkio ar turguje, kiaušinių rūšiavimas neatliekamas, o kiaušiniai privalo būti tik suženklinti gamybos vietos numeriu ir sudėti į pakuotes. Prieš užsiimant dedeklių vištų ūkio steigimu, rekomenduojame kreiptis į teritorinę VMVT, kurios kontrolės teritorijoje Jūs vykdysite veiklą, kuri suteiks išsamią informaciją tokios veiklos klausimais.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-17

  • Noriu važiuoti kartu su gyvūnu augintiniu (šunimi) į kitą ES valstybę, kokių dokumentų reikia?

    Reikalavimai gyvūnui augintiniui vykti į nekomercinę kelionę, kai jį lydi savininkas ir kurios tikslas nėra parduoti gyvūną augintinį arba perduoti nuosavybės į jį teises (vykstant į parodas, atostogauti ar pan.):
    1. Ženklinimas poodine mikroschema.
    2. Vakcinacija nuo pasiutligės arba Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013 7 str. numatytas išimtis jaunesniems gyvūnams augintiniams).
    3. Gyvūno augintinio pasas.
    Už nekomerciniais tikslais vežamą gyvūną vežimo metu atsako gyvūno savininkas.
    Savininkas – fizinis asmuo, kuris identifikavimo dokumente nurodytas kaip savininkas.
    Daugiau informacijos apie gyvūno ženklinimą, vakcinaciją, pasą galima rasti adresu: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-k...

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04

  • Vykstu su gyvūnu augintiniu (šunimi) į Šveicariją (trečiąją šalį), ar reikalingi papildomi dokumentai?

    Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena trečioji šalis turi konkrečius reikalavimus, rekomenduojama iš anksto pradėti ruoštis kelionei su gyvūnu augintiniu. Dėl palankaus pasiutligės ir kitų ligų statuso, kai kurios šalys įvežamiems gyvūnams augintiniams gali taikyti griežtesnius nacionalinius reikalavimus. Daugiau informacijos galima rasti konkrečios šalies ambasadoje ar tos šalies, į kurią keliaujama, kompetentingos institucijos interneto svetainėje. Nuorodas į kai kurių šalių interneto svetaines galima rasti adresu: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-k..., čia rasite ir reikalavimus vykstant į Šveicariją.
    Taip pat galima kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį, kurie paaiškins, kokie yra šalies, į kurią vykstate, reikalavimai keliaujant su jaunais ir suaugusiais gyvūnais augintiniais ir kokie reikalavimai taikomi iš jos grįžtant.
    Visais atvejais vykstant iš Lietuvos į trečiąsias šalis, gyvūną turi lydėti VMVT teritorinio padalinio išduotas veterinarijos sertifikatas nekomercinei kelionei.
    VMVT teritorinių padalinių kontaktus galite rasti adresu: https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai.

    Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04
     
     
Atgal