Dažnai užduodami klausimai

  • Kokie yra reikalavimai maisto produktų rūkymui, taikomi gyvūninės kilmės maisto produktų mažų kiekių gamintojams?

    Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-826 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, nustato supaprastintus veterinarijos reikalavimus gyvūninio maisto tvarkymo patalpų statybai, išplanavimui ir įrenginiams.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-839 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

    Rekomendacijų V skyriuje gyvūninės kilmės maisto produktų mažų kiekių gamintojams yra pateikti pasiūlymai dėl maisto produktų rūkymo specialiųjų reikalavimų įgyvendinimo:

    Jeigu maisto produktai rūkomi ne lauke įrengtose rūkyklose, maisto produktų rūkymui  turi būti įrengtos tam tikslui skirtos patalpos arba specialios vietos su ventiliacine sistema, kad  dūmai nepatektų į kitas gamybos patalpas.

    Maisto produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:

    - dūmams išgauti draudžiama deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną;

    - būtina nustatyti tinkamą mėsos, pieno gaminių ir žuvininkystės produktų rūkymo laiką, užtikrinantį, kad policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekiai neviršytų didžiausios leidžiamos koncentracijos;

    - rūkytų mėsos gaminių ir žuvininkystės produktų tyrimai dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per metus;

    - išrūkyti maisto produktai turi būti nedelsiant atšaldomi iki jų laikymui reikalingos temperatūros;

    - maisto produktai, kurie rūkomi lauke įrengtose rūkyklose, turi būti apsaugoti nuo užteršimo ir atmosferos poveikio (pvz., prieš rūkymą ir po rūkymo jie sudedami į uždengiamas talpyklas.)

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Kokie yra reikalavimai rūkykloms, taikomi gyvūninės kilmės maisto produktų mažų kiekių gamintojams?

    Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-826 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, nustato supaprastintus veterinarijos reikalavimus gyvūninio maisto tvarkymo patalpų statybai, išplanavimui ir įrenginiams.

    Gyvūninio maisto tvarkymo subjektas rūkyklas gali įrengti lauke (ne gyvūninio maisto produktų gamybos patalpose), jei užtikrina, kad gyvūninio maisto produktai vežimo iš gyvūninio maisto produktų gamybos patalpų į lauko rūkyklas ir rūkymo metu bus apsaugoti nuo taršos ir atmosferos poveikio, pavyzdžiui, tokiu atveju gali būti įrengtas gyvūninio maisto produktų pervežimo koridorius, gyvūninio maisto produktai į prie lauko rūkyklų įrengtas higienos reikalavimus atitinkančias patalpas gali būti pervežami supakuoti, uždengti plėvele ir pan.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Kokie yra reikalavimai patalpoms, taikomi gyvūninės kilmės maisto produktų mažų kiekių gamintojams?

    Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-826 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, nustato supaprastintus veterinarijos reikalavimus gyvūninio maisto tvarkymo patalpų statybai, išplanavimui ir įrenginiams.

    Gyvūninio maisto tvarkymo patalpos turi būti išdėstytos taip (arba skirtingi gamybos procesai atskirti laiku), kad gamybos proceso metu nebūtų maisto produktų užteršimo pavojaus.

    Gyvūninio maisto tvarkymo patalpose turi būti geros būklės, lengvai valoma, plaunama, dezinfekuojama ir nelaidi drėgmei grindų danga. Rekomenduojama ją pakloti taip, kad vanduo lengvai nutekėtų į drenus. Jei gamybos patalpose nėra galimybės įrengti vandens surinkimo sistemos, vanduo gali būti pašalinamas specialiu įrenginiu. Sienos ir lubos turi būti geros būklės, lengvai valomais, plaunamais, dezinfekuojamais ir drėgmei nelaidžiais paviršiais, durys – lengvai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos (gali būti medinės, jei jų paviršius padengtas lengvai plaunama ir dezinfekuojama danga). Gyvūninio maisto tvarkymo subjektas gyvūninio maisto produktų gamybai naudojamas supakuotas žaliavas gali atsivežti ir pagamintus supakuotus gyvūninio maisto produktus gali išvežti per tas pačias duris. Gyvūninio maisto tvarkymo patalpose turi būti tinkamas vėdinimas (kur susidaro vandens garai, nemalonūs ar specifiniai kvapai), kad nesikauptų kondensatas, garai, dūmai. Leidžiama patalpose ar vietose, kuriose tvarkomi maisto produktai, įrengti atidarinėjamus langus, jei juose yra įtaisyti tinkleliai nuo vabzdžių, ar medinius langus, jei jų paviršius padengtas lengvai plaunama ir dezinfekuojama danga. Turi būti tinkamas natūralus ir (ar) dirbtinis apšvietimas, o lengvai dūžtantys šviestuvai – su apsauginiais gaubtais. Jei užtikrinama higiena, leidžiama neįrengti atskirų patalpų prieskoniams, pakavimo medžiagoms, valymo medžiagoms ir priemonėms laikyti – pakanka jų sandėliavimui išskirtų vietų (spintelės, lentynos ir pan.). Gyvūninio maisto tvarkymo subjektas patalpose, skirtose persirengti darbuotojams, gali neįrengti dušo ir tualeto, jeigu darbuotojams sudaro sąlygas naudotis netoli gyvūninio maisto produktų gamybos patalpų esančiais dušu ir tualetu.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Ar galima mėsos džiovinimo veikla mažais kiekiais užsiimti namų virtuvėje? Jei taip, kokie reikalavimai keliami?

    Gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos gaminių, žuvininkystės produktų ir kt.), tiekiamų rinkai, gamyba namų sąlygomis nėra galima, nes tokie maisto produktai yra mikrobiologiniu požiūriu greitai gendantys ir reikalauja griežtesnių gamybos sąlygų. Gyvūninės kilmės maisto produktai mažais kiekiais gali būti gaminami tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) registruotose maisto tvarkymo patalpose, kurioms suteiktas atpažinimo numeris. Gyvūninės kilmės maisto produktų gamybai ir tiekimui rinkai mažais kiekiais yra taikomi supaprastinti reikalavimai, kurie nustatyti Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame VMVT direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

    Siekiant VMVT registruoti maisto tvarkymo patalpas, pirmiausia reikėtų kreiptis į teritorinį VMVT departamentą su prašymu, kad įrašytų į VMVT tvarkomą Patvirtintų ir registruotų gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą, suteikiant atpažinimo numerį.

    Tvarkos aprašo III skyriaus 23 punkte nurodoma, kad Subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti gyvūninio maisto tvarkymo veiklą, nurodytą Tvarkos aprašo 8 priede, turi atitikti teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamą registruojamo subjekto maisto tvarkymo veiklą, reikalavimus ir pateikti atitinkamam VMVT departamentui tiesiogiai, paštu, elektroninėmis priemonėmis arba elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos prašymą dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registravimo, ir patikrinimo metu – parengtus maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu, maisto tvarkymo proceso aprašymą, nurodant projektines gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių, geros higienos praktikos laikymosi subjekte aprašymą, temperatūros registravimo ir kontrolės aprašymą ir dokumentą, patvirtinantį teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant maisto tvarkymui naudojamas transporto priemones.

    Daugiau informacijos rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.269759/asr

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Koks yra šviežios vakuumuotos mėsos galiojimo laikas? Ar skiriasi nuo šviežios nevakuumuotos mėsos?

    Šviežios mėsos tinkamumo vartoti terminą (tai terminas, per kurį tinkamai laikomas (gamintojo nurodytos laikymo sąlygos, laikymo higiena) produktas išlaiko savo specifines savybes ir yra saugus vartoti) nustato gamintojas, remdamasis laboratoriniais tyrimai, kitų gamintojų praktika ar moksline literatūra ir pan. Nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato maisto produktų tinkamumo vartoti termino. Už maisto produktų saugą ir kokybę, viso jų tinkamumo vartoti termino metu, atsako maisto tvarkymo subjektas (gamintojas, platintojas ir kt.).

    Šviežia mėsa – tai jokiu konservavimo procesu neapdorota mėsa, išskyrus atšaldytą, sušaldytą arba greitai sušaldytą mėsą, įskaitant mėsą vakuuminėse pakuotėse arba apsauginių dujų atmosferoje. Šviežią atšaldytą paukštieną ir triušieną reikia laikyti ne aukštesnėje kaip + 4 °C, o kitų gyvūnų mėsą reikia laikyti tokioje temperatūroje, kad jos vidaus temperatūra būtų ne aukštesnė kaip + 7 °C. Smulkinta mėsa turi būti laikoma taip, kad jos vidaus temperatūra būtų ne aukštesnė kaip + 2 °C, mėsos subproduktai – ne aukštesnė kaip + 3 °C. Sušaldyta paukštiena negali būti aukštesnės kaip -12 °C temperatūros, o sušaldyta kitų gyvūnų rūšių mėsa – ne aukštesnės kaip -18 °C temperatūros. Tokios temperatūros turi būti išlaikomos iki pirkinių krepšelio.

    Teisės aktai nustato tik aukščiausią mėsos temperatūrą, kuri neturi būti viršijama. Gamintojai, norėdami prailginti tinkamumo vartoti terminą, neretai šviežiai mėsai nustato 0-4 °C temperatūros laikymo sąlygas, žemesnė temperatūra sulėtina mikroorganizmų dauginimąsi ir kitus biocheminius procesus, o mėsa ilgiau išlieka šviežia.

    Supakuotos į vakuuminę pakuotę šviežios mėsos tinkamumo vartoti laikas pailgėja. Taip nutinka dėl to, kad pašalinus deguonį, išvengiama nuo deguonies priklausančių mikroorganizmų dauginimosi ir sumažinamas oksidacijos procesas. Gamintojai mėsai vakuuminėse pakuotėse suteikia ilgesnį tinkamumo vartoti terminą.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Ar skiriasi reikalavimai, jei prekiaujama ne tik šviežia mėsa (jautiena), bet ir mėsa, kuri yra brandinta sausuoju būdu (laikoma brandinimo spintoje arba patalpoje) arba šlapiuoju būdu (vakuuminiuose maišeliuose)?

    Prekybai šviežia mėsa (atšaldyta jautiena), nepriklausomai nuo to, ar ji brandinta, ar ne, yra taikomi tokie patys reikalavimai.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Kas reglamentuoja bičių produktų ar jų mišinių galiojimo laiką?

    Gamintojo nustatytas tinkamumo vartoti terminas turi užtikrinti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Tinkamumo vartoti terminą nustato maisto gamintojas, remiantis sukaupta patirtimi ir laboratorinių ar mokslinių tyrimų duomenimis. Produktų galiojimo terminui įtakos turi gaminimo procesas ir naudojamos technologijos ir kiti veiksniai. Kompetentingai institucijai pareikalavus, gamintojas privalo pateikti duomenis, pagrindžiančius nustatytą tinkamumo vartoti terminą.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Kas turi būti nurodyta medaus ženklinime?

    Reikalavimus maisto produktų ženklinimui nustato 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Specifiniai reikalavimai medaus ženklinimui nustatyti Medaus techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333.

    Ant kiekvienos medaus pakuotės turi būti nurodyta:

    - medaus pavadinimas;

    - grynasis kiekis;

    - užrašas „Geriausias iki ...“ – nurodant datą;

    - įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas;

    - kilmės šalis arba kilmės šalys, kuriose surinktas medus.

    Nepaisant šios nuostatos, jeigu medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės arba trečiosios šalies, minėta nuoroda gali būti pakeičiama viena iš šių nuorodų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.

    Medaus ženklinimo etiketėje gali būti papildomai nurodyta:

    - biologinė medaus kilmė (augalinė), jei medus rinktas vien ar daugiausia iš nurodyto šaltinio ir turi jo juslines, fizikines, chemines bei mikroskopines savybes;

    - regioninis, teritorinis ar topografinis regiono pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono;

    - konkretūs kokybės kriterijai – diastazės aktyvumas ar drėgnumas.

    Jeigu medaus ženklinime nurodoma papildoma informacija, apibūdinanti medaus kokybę ir sudėtį, tai turi būti patvirtinta laboratoriniais tyrimais, kurie privalo būti atlikti akredituotoje laboratorijoje ir patvirtintais tyrimų metodais.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Ko reikėtų norint ženklinti medų kaip ekologišką?

    Dėl informacijos, susijusios su ekologiškų produktų gamybos sertifikavimu ir reikalavimais ekologinių produktų gamybai, reikėtų kreiptis į kompetentingą instituciją VšĮ „Ekoagros“, daugiau informacijos https://www.ekoagros.lt/kontaktai.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

  • Kokie reikalavimai nori prekiauti savo bičių surinktu medumi ir tiekti jį parduotuvėms?

    Bitininkas, kuris nori tiekti medų rinkai, bityną ir bičių šeimas turi deklaruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre ir pažymėti registruoto bityno bičių laikymo vietas ŽŪIKVC elektroninėje sistemoje. Tą galima padaryti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniame padalinyje, užpildžius prašymą su parašu ir jame nurodžius, kiek turima bičių šeimų.

    Rinkai tiekiami maistui skirti bičių produktai turi būti saugūs ir gauti iš sveikų bičių šeimų bei tvarkomi vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, I priedu ir Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimais.

    Tiekiamas rinkai maistui skirtas medus turi atitikti Medaus techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“, reikalavimus. Medaus techniniame reglamente pateikti privalomi ženklinimo, medaus sudėties ir kokybės bei saugos reikalavimai.

    Jeigu planuojama į rinką tiekti medų, gautą iš skirtingų bitynų, ar medų, į kurį pridėta kitų maisto produktų (riešutų, grūdų, uogų ir kt.), tuomet ši veikla gali būti vykdoma tik turint maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

    Dėl registracijos reikėtų kreiptis į VMVT teritorinį departamentą pagal veiklos vykdymo vietą.

    Informacija atnaujinta 2021-09-24

Atgal