Lietuvos Respublikos Vyriausybei šalyje paskelbus karantiną dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia rekomendacijas maisto tvarkymo, pašarų įmonėms, veterinarinių paslaugų teikėjams ir visuomenei dėl COVID-19 sukeltos situacijos.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos maisto saugos agentūros (EFSA) duomenimis, šiuo metu nėra jokių mokslinių duomenų, kad COVID-19 galėtų plisti ar būtų perduodamas per maistą!
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), Pasaulio sveikatos organizacijos, Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros (ANSES), Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, naminiai gyvūnai ir gyvuliai neplatina koronaviruso COVID-19!
| Operacijų vadovo sprendimai dėl viešojo maitinimo įstaigų, parduotuvių ir prekybos centrų, prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Daugiau sprendimų http://sam.lrv.lt. |
| Dažniausiai užduodami klausimai: https://vmvt.lt/koronavirusas-COVID-19-DUK. Rekomendacijos anglų ir rusų kalbomis. |
Maisto tvarkymo subjektų veikla šalyje paskelbus karantiną
Valstybės lygiu šalyje paskelbus karantiną dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19), maisto tvarkymo įmonės, vykdydamos valdžios institucijų nurodymus, turi įvertinti situaciją įmonėje (darbuotojų sveikatą, sumažėjusį darbuotojų skaičių, žaliavų kiekį, gaminamų produktų asortimentą, apimtis, technologijas, pakuotes ir pan.) ir taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones visuose maisto gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, paskirstymo, transportavimo ir tiekimo į rinką etapuose.
Šalyje laikinai nėra galimybės atlikti privalomąjį maisto tvarkymo įmonių darbuotojų sveikatos patikrinimą bei ribota galimybė išklausyti privalomuosius higienos žinių kursus ir įgyti / atnaujinti higienos įgūdžių pažymėjimą maisto tvarkymo įmonių darbuotojams. Todėl įmonės privalo pačios vykdyti tinkamą darbuotojų apmokymą ir užtikrinti, jog jie žinos ir tinkamai laikysis visų higienos ir maisto saugos reikalavimų.
Kai kurioms šalies laboratorijoms sumažinus atliekamų tyrimų apimtis, įmonėms kyla sunkumų atlikti visus suplanuotus įmonių savikontrolės tyrimus. VMVT pabrėžia, kad į Lietuvos rinką privalo būti tiekiamas tik saugus, kokybiškas ir kitus privalomuosius reikalavimus atitinkantis maistas. Todėl, remiantis teisės aktų reikalavimais ir savikontrolės tyrimų planais, įmonių savikontrolės tyrimai privalo būti ir toliau vykdomi. Jie gali būti atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute arba kitose laboratorijose. Be to, įmonėse turi būti peržiūrimos maisto saugos valdymo sistemos, įvertinus riziką, atliekami pakeitimai, vykdoma kontrolė, dokumentacijos pakeitimai.
Jei dėl COVID-19 epidemijos sutriko maisto produktų sudedamųjų ar su maistu besiliečiančių gaminių tiekimas, maisto tvarkymo įmonės gali:
- - Išimti iš recepto trūkstamą sudedamąją dalį ar pakeisti ją kita;
- - Pakeisti maisto produkto pakuotę;
- - Pakeisti gamybos procesą.
Svarbiausia, kad maisto tvarkymo įmonė užtikrintų maisto produkto saugą!
Pakeitus produkto sudėtinę dalį, jo pakuotę ar gamybos /perdirbimo procesą įmonė privalo peržiūrėti ir maisto saugos valdymo sistemą (GHPT ar RVASVT) įtraukiant:
- - Rizikos, kuri galėjo atsirasti dėl pakeitimų, vertinimą (Pvz. pakeitus sudedamąsias dalis ar tiekėją, produkte gali atsirasti alergijas sukeliančių medžiagų ar jų pėdsakų, pasikeisti maisto produkto tinkamumo vartoti trukmė, atsirasti kitų mikrobiologinių, cheminių ar fizinių rizikos veiksnių, ir pan.);
- - Numatyti naujai identifikuotų rizikos veiksnių valdymą;
- - Atitinkamai pakeisti reikiamus savikontrolės sistemos dokumentus.
VMVT informuoja, kad vadovaujantis 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais):
- draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla. Šis draudimas netaikomas kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (nuo 2020 m. gegužės 18 d. leidžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla nuo 8 iki 22 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais ir (ar) kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse);
- leidžiama parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veikla, jeigu užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Nurodytose prekybos ir paslaugų teikimo arba veiklos vykdymo vietose, kuriose veikla nedraudžiama, turi būti užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Bendrosios rekomendacijos visiems maisto tvarkymo ir veterinarijos subjektams
Darbuotojų asmens higiena
Įmonės privalo:
• taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones visuose prekybos, gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, paskirstymo, transportavimo ir tiekimo į rinką etapuose;
• užtikrinti, kad veiklą vykdytų tik sveiki darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz.: sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.);
• uždrausti prekybos vietose dirbti darbuotojams, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu, išskyrus darbuotojus, dirbančius nuotoliniu būdu;
• užtikrinti, kad darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima ir, jei reikia, darbuotojų sveikatos klausimais konsultuojamasi Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytais kontaktais;
• užtikrinti, kad dažnai liečiami paviršiai įmonių patalpose (durų rankenos, maisto produktų laikymo lentynos / dėžės / stelažai / konvejeriai prekėms sudėti, kasos aparatai, atsiskaitymo kortelėmis aparatai ir kt.) ir maisto produktams (veterinarinėms prekėms) pervežti skirtos transporto priemonės būtų dezinfekuojami dažniau nei įprasta. Prekybos vietose užtikrinti apsipirkimui naudojamų vežimėlių ir krepšių valymą ir dezinfekavimą po kiekvieno jų panaudojimo. Jei vežimėlių ir krepšelių saugai užtikrinti papildomai naudojamos kitos priemonės, jų valymas ir dezinfekavimas gali būti atliekamas rečiau, bet ne rečiau kaip du kartus per dieną;
• užtikrinti, kad personalas būtų tinkamai apmokytas maisto higienos reikalavimų, vykdoma efektyvi priežiūra, kaip personalas laikosi higienos reikalavimų, o asmens higienai užtikrinti, t. y. rankoms nusiplauti, tualetai būtų tinkamai įrengti ir aprūpinti (su šiltu tekančiu vandeniu, skystu muilu, specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis). Rekomendacijos tinkamai rankų higienai užtikrinti;
• informuoti ir reikalauti iš darbuotojų rankas plauti: prieš pradedant darbą; prieš tvarkant termiškai apdorotą ar vartoti paruoštą maistą; tvarkant žalią mėsą, žuvį ar kt. termiškai neapdorotą maistą; sutvarkius atliekas; pabaigus valymo, dezinfekcijos darbus; pasinaudojus tualetu; pavalgius, parūkius; nusičiaudėjus, išsipūtus nosį; dirbus su pinigais;
• jei darbuotojai darbo metu naudoja vienkartines pirštines, užtikrinti, kad rankas jie plautų ar dezinfekuotų prieš apsimaudami, keisdami ir nusiėmę pirštines. Jei naudojamos vienkartinės pirštinės, būtina užtikrinti, kad darbo vietose būtų jų pakankamai (įskaitant skirtas pasikeitimui);
• užtikrinti, kad vienkartinės pirštinės nebūtų dezinfekuojamos skysčiais ir naudojamos pakartotinai jas nusiėmus;
• informuoti ir reikalauti iš darbuotojų tvarkant maistą vengti liesti rankomis veidą, akis, nosį, burną ir kt., laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
• sudaryti sąlygas ir užtikrinti galimybę prekybos vietos darbuotojams reguliariai (ne rečiau kaip kas 2 val.), o esant poreikiui ir dažniau, kruopščiai plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu, dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis;
• turgavietėje ar viešoje vietoje prekybai išlaikyti bent 2 metrų atstumą tarp prekiautojų;
• užtikrinti pardavėjų darbą kas antroje kasoje, jei tarp jų neišlaikomas mažiausiai 2 metrų atstumas;
• užtikrinti, kad darbuotojai, tvarkantys gatavus maisto produktus (tuos maisto produktus, kurie skirti tiesioginiam žmonių vartojimui ir kurių nereikia išvirti arba kitaip perdirbti, tam kad būtų pašalintas arba iki priimtino lygio sumažintas atitinkamų mikroorganizmų kiekis), darbo metu dėvėtų veido kaukes. Tai leistų išvengti galimo viruso patekimo ant tvarkomo maisto produkto tais atvejais, kai virusas platinamas esant besimptomei infekcijos pasireiškimo formai ar inkubacijos laikotarpiu.
Asmens higienos sąlygų užtikrinimas lankytojams / pirkėjams.
Įmonės privalo:
• prekybos vietose užtikrinti tinkamą aplinkos valymą ir dezinfekciją;
• prie įėjimo į maisto tvarkymo įmones (viešojo maitinimo, prekybos, gamybos įmones ir pan.) ar veterinarines paslaugas teikiančias įmones (veterinarinius kabinetus, gydyklas ir kt.) paskelbti informaciją, atkreipiančią dėmesį į asmens higienos sąlygų laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.);
• sudaryti galimybę lankytojų tinkamai rankų higienai ir (ar)dezinfekcijai prie įėjimo į prekybos centrus, parduotuves, viešojo maitinimo ir kt. įmones;
• organizuoti pirkėjų ir kitų lankytojų srautus, atsižvelgiant į parduotuvės, prekybos centro ar kitos prekybos vietos plotą, siekiant išvengti grūsčių;
• uždrausti apsipirkinėti didesnei nei 2 asmenų grupei, šeimos nariai turi apsipirkinėti po vieną;
• užtikrinti, kad lankytojai eilėse prie kasų ar savitarnos kasų laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo;
• užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. m 1 pirkėjui tenkantį prekybos pltą arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip 1 pirkėją;
• skatinti lankytojus už prekes ir priemones atsiskaityti ne grynaisiais pinigais;
• imtis maksimalių priemonių, siekiant apsaugoti parduotuvės darbuotojus (įrengti pertvaras tarp darbuotojo ir pirkėjo, aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis ir kt.);
• uždrausti asmenims, kuriems privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu lankytis prekybos vietose.
Reikalavimai viešojo maitinimo įstaigoms
Viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės gali teikti maistą išsinešti, pristatyti jį asmenims kitais būdais arba teikti atvirose erdvėse (įskaitant atviras viešojo maitinimo erdves, į kurias patenkama per viešojo maitinimo patalpas).
Draudžiama organizuoti maitinimą lankytojams įstaigos viduje (prie staliukų)!
Viešojo maitinimo įmonės privalo:
- valdyti lankytojų srautus, t.y. užtikrinti, kad:
• lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsakantys maistą valgymui vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito;
• atvirose erdvėse tarp staliukų būtų toks atstumas, kad prie skirtingų staliukų sėdintys lankytojai vienas nuo kito būtų nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu;
• atvirose erdvėse prie staliukų sėdintys lankytojai nuo pėsčiųjų takų, gyvenamųjų pastatų langų, gyventojų praėjimų į kiemus ir (ar) laiptines būtų nutolę ne mažesniu kaip 1 metro atstumu;
• į viešojo maitinimo įstaigą būtų įleidžiami tik apsaugines kaukes arba apsauginius veido skydus dėvintys lankytojai ir prie vieno staliuko sėdėtų ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus grupes, kurias sudaro artimieji giminaičiai, įtėviai, įvaikiai, globėjai ir rūpintojai. Valgant ir geriant lankytojams dėvėti nosį ar burną dengiančių apsaugos priemonių neprivaloma;
- laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų:
• užtikrinti patalpų, darbinių paviršių, įrangos ir įrankių švarą ir higieną. Rekomenduojama indus ir įrankius plauti indaplovėse ne mažesnėje kaip 60 oC temperatūroje arba naudoti kitas tinkamas priemones, užtikrinančias jų švarą ir saugą. Karštu vandeniu ir plovikliais valyti, plauti paviršius, įrenginius, inventorių, įvertinus riziką, atlikti dezinfekciją su leidžiamomis cheminėmis medžiagomis;
• reguliariai vėdinti patalpas;
• vengti kryžminio užteršimo tarp termiškai neapdorotų produktų, žaliavų ir jau pagaminto ar paruošto vartoti tiesiogiai maisto;
• tinkamai tvarkyti atliekas, vengti jų susikaupimo, naudoti tik uždengiamas atliekų talpyklas;
- užtikrinti pagamintų patiekalų skirtų išsinešti / išvežti saugą ir kokybę:
• pagaminti patiekalai turi būti dedami į švarias, geros būklės, geriausia, uždengiamas iš viršaus pakuotes (talpyklas), skirtas sąlyčiui su maistu;
• pasirenkant pakuotę būtina įvertinti pagaminto maisto konsistenciją, ar pakankamai sandariai užsidaro, jei reikia, naudoti antrinę pakuotę (plastikinius, popierinius maišelius ar kt.);
• pristatymui paruoštas maistas turi būti laikomas ir transportuojamas temperatūrą padedančiose išsaugoti pakuotėse (termosuose, šaltkrepšiuose ar pan.);
• transporto priemonė, kurioje laikomas ir transportuojamas maistas, turi būti švari ir tvarkinga. Automobilio vidiniai paviršiai, ant kurių bus dedamas išvežiojamas maistas, turi būti padengti papildoma danga, kuri būtų lengvai valoma, dezinfekuojama;
- užtikrinti tinkamą lankytojų aptarnavimui skirto inventoriaus (staliukų, kėdžių ir pan.) ir viešojo maitinimo įmonės aplinkos valymą ir dezinfekciją remiantis SAM rekomendacijomis;
- užtikrinti, kad dažnai liečiami paviršiai (durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai ir pan.) būtų valomi ir dezinfekuojami dažniau nei įprasta. Lankytojų stalai turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo;
- prie įėjimo į viešojo maitinimo įstaigą pateikti informaciją:
• kad viešojo maitinimo įstaigoje nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims (vyresnio nei 60 m. amžiaus ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis);
• apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.);
- skatinti lankytojus atsiskaityti ne grynaisiais pinigais;
- užtikrinti, kad dirbtų tik sveiki darbuotojai, neturintys kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas (37,3 oC ir daugiau), sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima;
- rekomenduoti viešojo maitinimo įstaigoje nedirbti darbuotojams, priklausantiems rizikos grupei;
- aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis. Lankytojus aptarnaujantis personalas turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones);
- sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad darbo metu darbuotojai vengtų socialinio (tiesioginio) kontakto, pagal galimybes laikytųsi saugaus (ne mažiau kaip 2 metrų) atstumo, išskyrus atvejus, kai aptarnaujami lankytojai, ir griežtos rankų higienos;
- sudaryti galimybę tinkamai lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai - prie įėjimo į viešojo maitinimo įstaigą ir tualetą gerai matomoje vietoje pakabinti vartotojų ir kitų lankytojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę. Sudaryti sąlygas lankytojams pasinaudoti tualetu ir užtikrinti, kad jame būtų skysto muilo, prireikus rankų dezinfekcijos priemonių, ir rankų nusausinimo priemonių (draudžiama rankoms nusausinti naudoti daugkartinio naudojimo rankšluosčius).
Reikalavimai viešojo maitinimo įstaigoms (galioja nuo 2020 m. gegužės 18 d.)
Viešojo maitinimo įmonės privalo:
- riboti darbo laiką nuo 8 iki 22 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas:
• kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais;
• kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse;
- riboti lankytojų srautus užtikrinant, kad:
• kiekvienam lankytojui lankytojų aptarnavimo patalpoje būtų skiriamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas;
• lankytojai, perkantys maistą išsinešimui ar užsakantys maistą valgymui vietoje, eilėse prie kasos laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito;
• atstumas tarp stalų būtų toks, kad prie skirtingų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito būtų nutolę ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu. Jeigu tarp stalų įrengiamos ne mažesnės nei 90 cm pločio ir 140 cm aukščio pertvaros, atstumas tarp stalų gali būti toks, kad prie skirtingų pertvaromis atskirtų stalų sėdintys lankytojai vienas nuo kito būtų nutolę ne mažesniu kaip 1 metro atstumu;
• atvirose erdvėse taip pat turi būti užtikrinta, kad prie stalų sėdintys lankytojai nuo pėsčiųjų takų, gyvenamųjų pastatų langų, gyventojų praėjimų į kiemus ir (ar) laiptines būtų nutolę ne mažesniu kaip 1 metro atstumu;
• į viešojo maitinimo įstaigos patalpą būtų įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) dėvintys lankytojai. Valgant ir geriant viešojo maitinimo įstaigose lankytojams dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių neprivaloma;
• prie vieno stalo sėdėtų ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus grupes, kurias sudaro artimieji giminaičiai, įtėviai, įvaikiai, globėjai ir rūpintojai;
- netiekti:
• maitinimo bufeto tipo principu, kai maistą įsideda patys lankytojai;
• cukraus, druskos, padažų ir kitų maisto produktų bendrojo naudojimo induose ar pakuotėse, jei juos įsideda patys lankytojai;
- nesiūlyti apklotų lankytojams;
- prie įėjimo į viešojo maitinimo įstaigą, lankytojams gerai matomoje vietoje, pateikti informaciją:
• kad viešojo maitinimo įstaigoje nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims (vyresnio nei 60 m. amžiaus ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis);
• apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.);
- skatinti lankytojus atsiskaityti ne grynaisiais pinigais;
- nenaudoti daugkartinio naudojimo meniu, kuriuos liečia lankytojai. Jeigu tokie naudojami - jie turi būti dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo;
- nenaudoti daugkartinio naudojimo staltiesių ar padėkliukų, kurių negalima nuvalyti (skalbti) ir dezinfekuoti po kiekvieno apsilankymo;
- užtikrinti tinkamą lankytojų aptarnavimui skirto inventoriaus (stalų, kėdžių ir pan.), pertvarų ir viešojo maitinimo įmonės aplinkos valymą ir dezinfekciją remiantis SAM rekomendacijomis,
- užtikrinti, kad dažnai liečiami paviršiai (sanitariniai mazgai, kriauklės, durų rankenos, banko kortelių skaitytuvai ir pan.) būtų valomi ir dezinfekuojami dažniau nei įprasta. Lankytojų stalai turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno apsilankymo (išskyrus atvejus, kai naudojamos vienkartinės staltiesės);
- užtikrinti, kad dirbtų tik sveiki darbuotojai, neturintys kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas (37,3 oC ir daugiau), sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), ir darbuotojų sveikata būtų nuolat stebima;
- rekomenduoti viešojo maitinimo įstaigoje nedirbti darbuotojams, priklausantiems rizikos grupei;
- aprūpinti darbuotojus apsaugos priemonėmis. Lankytojus aptarnaujantis personalas viešojo maitinimo įstaigos patalpoje turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonės (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones);
- sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad darbo metu darbuotojai vengtų socialinio (tiesioginio) kontakto, pagal galimybes laikytųsi saugaus (ne mažiau kaip 2 metrų) atstumo, išskyrus atvejus, kai aptarnaujami lankytojai, ir griežtos rankų higienos;
• ne rečiau kaip kas 2 val. plautų rankas skystu muilu ir šiltu tekančiu vandeniu, dezinfekuotų jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis, vengtų liesti rankomis veidą, akis, nosį, burną ir kt., laikytųsi kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
• užtikrinti, kad darbuotojų rankų higiena būtų atliekama: prieš pradedant darbą; prieš tvarkant termiškai apdorotą ir vartoti paruoštą maistą; prieš tvarkant žalią mėsą, žuvį ar kt. termiškai neapdorotą maistą; prieš apsimaunant, keičiant ir nusiėmus pirštines; sutvarkius atliekas; pabaigus valymo, dezinfekavimo darbus, tvarkius lankytojų naudotus indus; pasinaudojus tualetu; pavalgius, parūkius; nusičiaudėjus, išsipūtus nosį;
- sudaryti galimybę tinkamai lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai - prie įėjimo į viešojo maitinimo įstaigą ir tualetą gerai matomoje vietoje pakabinti vartotojų ir kitų lankytojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę. Sudaryti sąlygas lankytojams pasinaudoti tualetu ir užtikrinti, kad jame būtų skysto muilo, prireikus rankų dezinfekcijos priemonių, ir rankų nusausinimo priemonių (draudžiama rankoms nusausinti naudoti daugkartinio naudojimo rankšluosčius);
- užtikrinti, kad lankytojų aptarnavimo patalpos būtų reguliariai vėdinamos;
- laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų:
• užtikrinti patalpų, darbinių paviršių, įrangos ir įrankių švarą ir higieną. Rekomenduojama indus ir įrankius plauti indaplovėse ne mažesnėje kaip 60 oC temperatūroje arba naudoti kitas tinkamas priemones, užtikrinančias jų švarą ir saugą. Karštu vandeniu ir plovikliais valyti, plauti paviršius, įrenginius, inventorių, įvertinus riziką, atlikti dezinfekciją su leidžiamomis cheminėmis medžiagomis;
• reguliariai vėdinti patalpas;
• vengti kryžminio užteršimo tarp termiškai neapdorotų produktų, žaliavų ir jau pagaminto ar paruošto vartoti tiesiogiai maisto;
• tinkamai tvarkyti atliekas, vengti jų susikaupimo, naudoti tik uždengiamas atliekų talpyklas;
- užtikrinti pagamintų patiekalų skirtų išsinešti / išvežti saugą ir kokybę:
• pagaminti patiekalai turi būti dedami į švarias, geros būklės, geriausia, uždengiamas iš viršaus pakuotes (talpyklas), skirtas sąlyčiui su maistu;
• pasirenkant pakuotę būtina įvertinti pagaminto maisto konsistenciją, ar pakankamai sandariai užsidaro, jei reikia, naudoti antrinę pakuotę (plastikinius, popierinius maišelius ar kt.);
• pristatymui paruoštas maistas turi būti laikomas ir transportuojamas temperatūrą padedančiose išsaugoti pakuotėse (termosuose, šaltkrepšiuose ar pan.);
• transporto priemonė, kurioje laikomas ir transportuojamas maistas, turi būti švari ir tvarkinga. Automobilio vidiniai paviršiai, ant kurių bus dedamas išvežiojamas maistas, turi būti padengti papildoma danga, kuri būtų lengvai valoma, dezinfekuojama.
Leidimai veiklai
Fiziniams ar juridiniams asmenims, norintiems karantino laikotarpiu vykdyti maisto transportavimo veiklą, išduodami laikini leidimai!
Laikinų leidimų vykdyti maisto transpotavimo veiklą karantino metu išdavimo tvarkos aprašas
• Visos viešojo maitinimo įstaigos, turinčios VMVT leidimą vykdyti maitinimo veiklą (kodai 56.10.0.R; 56.10.0.K; 56.10.0.KR; 56.10.0.P, 56.29.K) gali gaminti patiekalus, juos pakuoti lankytojams išsinešimui – papildomi leidimai šiai veiklai nereikalingi;
• viešojo maitinimo įstaigos, turinčios VMVT leidimą vykdyti maisto tvarkymo veiklą: pagaminto valgio tiekimas renginiams / pagal sutartį (kodai 56.21 ir 56.29.T) – gali vykdyti patiekalų išvežimą / pristatymą klientams;
• viešojo maitinimo įstaigos, neturinčios VMVT išduoto leidimo vykdyti pagaminto valgio tiekimą renginiams / pagal sutartį, dėl leidimo vykdyti patiekalų išvežimą / pristatymą klientams turi kreiptis į VMVT teritorinį departamentą, kurio teritorijoje vykdoma veikla, ir pateikti nustatytos formos prašymą pagal norimą vykdyti veiklą (prašymų pavyzdžiai: 1 – dėl maisto produktų prekybos ir / ar transportavimo veiklos registravimo, 2 – dėl pagaminto valgio tiekimo vartotojams)*.
Pateikti informaciją dėl registracijos VMVT teritoriniams departamentams galima:
• el. paštu https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai;
• nuotoliniu būdu per IMVIS sistemą https://vmvt.lt/node/601.
*VMVT teritorinių departamentų specialistai įvertins prašyme pateiktą informaciją ir informuos apie priimtą sprendimą dėl veiklos įregistravimo prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Šiai paslaugai netaikoma valstybės rinkliava, veikla įregistruojama neterminuotam laikotarpiui.
Sveikatos būklės įsivertinimo forma maisto tvarkymo subjektams.
Reikalavimai prekybos maistu įmonėms
Ribojimų prekiauti maisto produktais ar maisto produktų asortimentui nėra!
Vadovaujantis 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su pakeitimais), karantino metu prekybą gali vykdyti:
- parduotuvės (įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose), kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas;
- maisto prekyba turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose;
- augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekyba lauko sąlygomis specialiai tokiai prekybai skirtose prekybos vietose, taip pat naudojant laikinuosius prekybos įrenginius kitose viešosiose prekybos vietose. Šių prekių prekyba turgavietėse draudžiama;
- internetinė prekyba ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose;
- parduotuvės (įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose), į kurių patalpas patekti įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų (toliau – pirkėjas) srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Nurodytose vietose, kuriose veikla nedraudžiama, turi būti užtikrintos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, darbuotojų ir pirkėjų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
Vykdant internetinę prekybą, pristatant prekę pirkėjui į namus, prekė užsakovui turi būti perduota vengiant tiesioginio kontakto, t. y. pirkėjas informuojamas telefonu, kad prekė atvežta ir palikta nurodytu adresu. Jei nėra galimybės perduoti prekę be kontakto, rekomenduojama, kad prekę atvežęs asmuo dezinfekuotų rankas prieš perduodamas prekę pirkėjui. Rekomenduojama atsiskaitymus vykdyti elektroninėmis priemonėmis.
Parduotuvėms, išskyrus internetinę prekybą, rekomenduojama aktyviai nereklamuoti bet kokių pardavimus skatinančių priemonių (akcijų, išpardavimų), neorganizuoti nuolaidų valandų, degustacijų, pristatymų ir pan., kurie didintų gyventojų srautus prekybos vietoje.
Draudžiama mažmeninę prekybą iš mobiliųjų parduotuvių vykdyti arčiau nei 500 metrų atstumu nuo socialinės globos įstaigų!
Leidžiama pardavėjams sustabdyti daugkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, ir vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą parduotuvių viduje rankiniu būdu ir automatizuotu būdu (taromatuose).
Maisto produktais prekiaujančios įmonės privalo:
- užtikrinti tinkamą ir saugią prekybą nefasuotais maisto produktais**. Nerekomenduojama prekiauti vartojimui paruoštais nefasuotais maisto produktais (produktais, kurie prieš juos vartojant nebus plaunami, termiškai apdorojami, lupami, gliaudomi ar kt.), parduodamais savitarnos skyriuose, išskyrus atvejus, kai:
- savitarnos skyriuose vartojimui paruošti nefasuoti maisto produktai tiekiami vartotojams tinkamai apsaugoti nuo galimos taršos (pvz., savitarnos skyriuje pateikiami nefasuoti maisto produktai yra iš anksto sudėti į maišelius, suvynioti į maistinę plėvelę ir pan.) arba,
- savitarnos skyriuje, siekiant vartojimui paruoštus nefasuotus maisto produktus apsaugoti nuo taršos, taikomos sustiprintos apsaugos priemonės: naudojami nuo taršos apsaugantys stelažai ar kita įranga, užtikrinamas pakankamas įrankių ar pirštinių, pakavimo medžiagų kiekis ir tinkamas (dažnesnis nei įprastai) jų valymas (prireikus ir dezinfekcija), pateikiama informacija (instrukcija) pirkėjui apie tai, kaip elgtis karantino metu ir saugiai įsigyti vartojimui paruoštus nefasuotus produktus (pvz., kokių asmens higienos reikalavimų laikytis, kaip saugiai įsidėti į maišelius produktus ar pan.);
- turgavietėse ir viešose vietose prekybai prekiaujama taip, kad pirkėjas neturėtų galimybės paliesti ar kitu būdu užteršti šių maisto produktų (naudojami nuo taršos apsaugantys stelažai, plėvelės ra kitos priemonės).
- užtikrinti, kad maisto produktai būtų vežami (išvežiojamoji maisto produktų prekyba) laikantis nustatytų reikalavimų;
**Jei maisto produktais prekiaujanti įmonė negali užtikrinti tinkamos vartoti paruoštų nefasuotų maisto produktų apsaugos nuo galimos taršos savitarnos skyriuose, ji turėtų laikinai atsisakyti nefasuotų maisto produktų savitarnos arba šiuose skyriuose prekiauti tik fasuotais maisto produktais.
Rekomendacijos prekybai maisto produktais turgavietėse
Karantino metu turgavietėse leidžiama prekiauti tik maisto produktais.
Lietuvoje veikia šių tipų turgavietės, kuriose vykdoma prekyba maisto produktais:
• Uždaro tipo turgavietės, kur prekyba maisto produktais vykdoma uždarose patalpose.
• Atviro tipo turgavietės, kuriose prekyba maisto produktais vykdoma lauke su įrengta stogine ir be jos.
• Mišraus tipo turgavietės, kur prekyba maisto produktai vykdoma patalpose ir aikštėje prie turgavietės pastato. Lauko prekyvietėse bei turgaviečių aikštėse gali būti prekiaujama iš kioskų ir automobilių, kurie yra pritaikyti prekybai maisto produktais.
Visų tipų turgaviečių prekiautojai privalo užtikrinti parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę, laikytis privalomų maisto tvarkymo ir kitų reikalavimų bei taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones visuose transportavimo, paskirstymo, prekybos ir tiekimo į rinką etapuose.
Prekiautojams, karantino metu neužtikrinantiems sustiprintos vartojimui paruoštų nefasuotų maisto produktų apsaugos nuo galimos taršos, leidžiama vykdyti prekybą tik iš anksto supakuotais vartojimui paruoštais nefasuotais maisto produktais (pvz., nenaudojantiems atitvarų nuo lankytojų, kurie apsaugo vartojimui paruoštus nefasuotus maisto produktus nuo galimos taršos).
Rekomendacijos turgaviečių prekiautojams
• Vartojimui paruoštais nefasuotais maisto produktus (produktais, kurie prieš juos vartojant nebus plaunami, termiškai apdorojami, lupami, gliaudomi ar pan.) turi būti prekiaujama tokiu būdu, kad pirkėjas neturėtų galimybės paliesti ar kitu būdu užteršti šių maisto produktų (naudojami nuo taršos apsaugantys stelažai, plėvelės ar kitos priemonės).
• Prekybos vietoje naudojama įranga, priemonės, įrankiai (stalviršiai, padėklai, svarstyklės, peiliai ir kt.) turi būti valomi, plaunami ir (ar) dezinfekuojami dažniau nei įprastai, atsižvelgiant į prekybos trukmę ir lankytojų srautus.
• Prekiautojai privalo laikytis geros asmens higienos praktikos ir privalomų maisto tvarkymo reikalavimų, prekybos vietoje turėti tinkamų higienos užtikrinimo (valymo ir (ar) dezinfekavimo) ir kitų būtinų priemonių (tinkamų darbo drabužių ir kt.).
• Prekiautojai privalo reguliariai (ne rečiau kaip kas 2 val.) ir kruopščiai plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ir (ar) dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis. Prekiautojai, vykdantys nefasuoto maisto tvarkymą, rankas turi dezinfekuoti ne rečiau kaip kas 2 val., o esant poreikiui ir dažniau.
• Ypač dažnai rankas būtina plauti palietus gyvūninius produktus, šviežią mėsą ar nefasuotus mėsos gaminius. Prekiautojai rankas turi plauti taip pat prieš pradedant darbą, prieš tvarkant termiškai apdorotą ar vartoti paruoštą maistą, tvarkant žalią mėsą, žuvį ar kt. termiškai neapdorotą maistą, prieš apsimaunant, keičiant ir nusiėmus pirštines, sutvarkius atliekas, pabaigus valymo, dezinfekcijos darbus, pasinaudojus tualetu, pavalgius, parūkius, nusičiaudėjus, išsipūtus nosį, dirbus su pinigais.
• Prekiautojai turi vengti rankomis liesti akis, nosį ar burną, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę).
• Vykdant prekybą termiškai neapdorotais (žaliais) ir termiškai apdorotais (virtais, rūkytais) gyvūninės kilmės produktais, turi būti dėvimos apsauginės priemonės (chalatai, pirštinės, prijuostės). Vienkartines apsaugines priemones keisti kaskart susiteršus gyvūninės kilmės medžiagomis (mėsa, riebalais, krauju ir kt.). Apsaugines priemones privaloma dėvėti ir prekiaujant kitais nefasuotais produktais (sveriamais sausainiais ir kt.).
• Daugkartinio naudojimo apsauginiai drabužiai turi būti plaunami po darbo kasdien, taip pat privaloma taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones visuose transportavimo, paskirstymo, prekybos ir tiekimo į rinką etapuose.
Rekomendacijos turgaviečių administratoriams
Rekomenduojama kasdien:
• Prie įėjimo pateikti informaciją lankytojams apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.).
• Skatinti lankytojus eilėse laikytis saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo: pirkėjams gerai matomoje vietoje, pvz., ant prekybos vitrinų, pateikti informaciją pvz., „Laukiant eilėje prašome laikytis 1 metro atstumo vienas nuo kito.”.
• Užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. m 1 pirkėjui tenkantį prekybos pltą arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip 1 pirkėją.
• Sudaryti sąlygas tinkamai lankytojų rankų higienai (rekomenduojama prie įėjimo/išėjimo į turgavietę gerai matomoje vietoje pakabinti dezinfekcinės priemonės rankoms, skirtos turgavietės klientams).
• Sudaryti sąlygas prekiautojams pasinaudoti tualetu ir nusiplauti bei dezinfekuoti rankas. Prie visų plautuvių turi būti skysto muilo ir dezinfekcinio skysčio rankoms.
• Pasibaigus prekybai kruopščiai valyti ir dezinfekuoti turgavietės patalpas bei kitus paviršius. Tomis dienomis, kai prekyba ypač intensyvi ir turgavietėje vienu metu yra daug pirkėjų, patalpas valyti ir dezinfekuoti darbo metu kuo dažniau. Dažnai vėdinti uždaras patalpas.
• Stebėti, kad veiklą vykdytų tik sveiki prekiautojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.).
• Stebėti, kad veiklos nevykdytų prekiautojai, kurie neturi tinkamų higienos užtikrinimo (valymo ir (ar) dezinfekavimo) ir kitų būtinų priemonių.
Reikalavimai pieno supirkimo subjektams
Visi stacionariuose pieno supirkimo punktuose arba tiesiogiai iš ūkiuose esančių šaldytuvų žalią pieną superkantys asmenys privalo laikytis bendrųjų rekomendacijų visiems maisto tvarkymo ir veterinarijos subjektams.
Pieno supirkimas stacionariuose pieno supirkimo punktuose
Privaloma:
• parengti ir kiekvienam pieno gamintojui išdalyti informacinę medžiagą apie higienos priemones, padedančias apsisaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu COVID-19 ir nuo tolesnio viruso plitimo;
• sudaryti pieno gamintojų žalio pieno pristatymo į pieno supirkimo punktus grafiką;
• į pieno supirkimo punktą įleisti tik pieną pristatantį asmenį, o esant galimybei, pristatomą pieną priimti prie supirkimo punkto durų, tarp pieno gamintojo ir supirkėjo išlaikyti rekomenduojamą ne mažesnį kaip 1 m atstumą;
• pieno supirkimo punkte numatyti konkrečias vietas (rekomenduojama prie įėjimo/išėjimo), kuriose būtų laikomos rankoms dezinfekuoti skirtos dezinfekcinės priemonės;
• pieno supirkėjas privalo kiekvieną kartą prieš priimant kitą pieno gamintoją, kruopščiai plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ir (ar) dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis, Rekomendacijos tinkamai rankų higienai užtikrinti;
• vykdant pieno supirkimą, reguliariai valyti ir dezinfekuoti pieno supirkimo punkto ir pagalbines patalpas, durų rankenas ir kitus itin dažnai liečiamus paviršius. Patalpų paviršiams valyti ir dezinfekuoti rekomenduojama naudoti 0,1% natrio hipochloritą (naudojant buitinį baliklį, kurio pradinė koncentracija yra 5 %, skiedžiama santykiu 1:50), po valymo paviršiai turi būti nuvalyti neutraliu plovikliu. Paviršius, kuriuos natrio hipochloritas gali sugadinti, rekomenduojama valyti 70 % koncentracijos etanoliu, prieš tai paviršius nuvalius neutraliu plovikliu. Šie darbai turi būti atlikti laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų rekomendacijų „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esant nepalankiai COVID-19 situacijai“;
• žalio pieno mėginių atrinkimo priemonės turi būti apdorojamos karštu vandeniu;
• daugkartinio naudojimo apsauginiai darbo drabužiai turi būti plaunami kasdien, baigus darbą.
Pieno supirkimas tiesiogiai iš ūkiuose esančių šaldytuvų
Privaloma:
• vykdant pieno supirkimą tiesiogiai iš pieno gamintojų ūkių, dėvėti vienkartines apsaugos priemones ir keisti jas kaskart atvykus į kitą pieno gamintojo ūkį;
• atvykus į ūkį ir išvykstant iš jo, kaskart plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ir dezinfekuoti jas tam skirta dezinfekcine priemone;
• žalio pieno mėginių atrinkimo priemonės turi būti gerai išplaunamos karštu vandeniu prieš imant mėginius kiekviename ūkyje (naudotis ūkyje esančia plautuve);
• imant mėginius, tarp pieno gamintojo ir supirkėjo išlaikyti rekomenduojamą ≥ 1 m atstumą;
• kiekvieną dieną, baigus darbą, valyti ir dezinfekuoti transporto priemonių kabinas.
Rekomendacijos pieno supirkimo subjektų administracijai:
• supažindinti darbuotojus, vykdančius pieno supirkimą, su bendromis ir specialiosiomis rekomendacijomis, skirtomis veiklos organizavimui karantino metu.
• parengti rekomendacinę medžiagą (informaciniai lapai, skrajutės) pieną pristatantiems asmenims (gamintojams), siekiant išvengti galimo užsikrėtimo koronarovirusu COVID–19 ir tolesnio jo plitimo;
• sustiprinti pieno supirkimo punktų, įrangos ir transporto priemonių higieną, papildomai apmokyti darbuotojus dėl darbo vietos ir asmens higienos užtikrinimo;
• aprūpinti pieno supirkėjus būtinomis higienos (dezinfekcinės priemonės, kuriose alkoholio ≥ 60 proc.) ir apsaugos priemonėmis (pirštinės, chalatai, veido kaukės);
• neleisti pradėti pieno supirkimo, jeigu pieno supirkimo punktas, įskaitant transporto priemones, neturi būtinų ir tinkamų asmens apsaugos ir higienos priemonių.
Reikalavimai veterinarines paslaugas teikiančioms įmonėms
Veterinarinių paslaugų teikimas ir prekyba veterinariniais vaistais, biocidais ir kitomis veterinarinėmis prekėmis nėra uždrausta!
Gyvūnams privalo būti suteikta būtinoji veterinarinė pagalba!
Privatūs veterinarijos gydytojai ir veterinarijos gydyklos turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. V-381 „Dėl COVID-19 ligos (Koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių“ 1 punkto reikalavimais. Veterinarijos prekėmis laikytini veterinariniai vaistai, veterinariniai biocidiniai produktai, veterinarinėje medicinoje naudojami veterinariniai įrankiai ir medžiagos bei kitos prekės susijusios su veterinarijos paslaugų teikimu.
Veterinarijos priemonių pardavimo įmonės ir veterinarinės gydyklos privalo:
- užtikrinti bendrųjų rekomendacijų maisto tvarkymo ir veterinarijos subjektams įgyvendinimą;
- sutrumpinti gydyklų ir veterinarijos kabinetų darbo valandas, pirmenybę teikiant tik skubiems ir neatidėliotiniems atvejams;
- užtikrinti, kad gydyklų stacionaruose gydomų augintinių nelankytų jų savininkai. Apriboti pašalinių asmenų (farmacijos įmonių atstovų (išskyrs vaistų pristatymą), veterinarijos studentų, šeimos narių, draugų ir kt.) lankymąsi įstaigose;
- gyvūnų augintojus informuoti apie naujus biologinės saugos protokolus aiškiai matomais ženklais ir, jei įmanoma, internetu;
- užtikrinti, kad visas personalas dėvėtų švarius darbo drabužius, apsaugines kaukes, vienkartines pirštines;
- užtikrinti, kad darbuotojai rankas plautų ar dezinfekuotų prieš apsimaunant, keičiant ir nusiėmus pirštines;
- informuoti ir reikalauti iš darbuotojų rankas plauti: prieš pradedant darbą; prieš ir po kiekvieno gyvūno apžiūros; sutvarkius atliekas; pabaigus valymo, dezinfekcijos darbus; pasinaudojus tualetu; pavalgius, parūkius; nusičiaudėjus, išsipūtus nosį; dirbus su pinigais;
- užtikrinti, kad į patalpas būtų įleidžiama tik po vieną gyvūną lydintį suaugusį asmenį, tik po vieną klientą laukiamąjame ir tik po vieną klientą apžiūros kabinete;
- užtikrinti, kad darbuotojai ir gyvūnų laikytojai laukimo patalpose ar procedūrų metu išvengtų artimo kontakto (laikytųsi ne mažesnio nei 1,5 m. atstumo) ****;
- registraciją procedūroms vykdyti telefonu ar internetu. Teikti pirmenybę konsultacijai telefonu, neteikti neprivalomų paslaugų (kirpimas, maudymas, nagų karpymas ir kt.).
- jei įmanoma, paskirstyti personalą į atskiras grupes, dirbančias atskiruose kabinetuose, taip užtikrinant, kad jie kuo mažiau kontaktuos tarpusavyje. Pagal galimybes, sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti iš namų;
- užtikrinti, kad laukiamajame nebūtų jokių nereikalingų daiktų (žurnalų, žaislų, lankstinukų), laikinai atsisakyti klientas skirtų kavos automatų;
- skatinti atsiskaitymą bekontaktėmis priemonėmis.
****Veterinarijos gydytojai, vykstantys į gyvūnų laikymo vietas, turėtų vengti artimo kontakto su laikytoju ir laikytis asmens apsaugos priemonių bei biologinio saugumo reikalavimų, taikomų gyvūnų laikymo vietose.
Veiksmai, kai darbuotojui nustatytas COVID-19
• Jei įmonės administracija gavo informaciją apie darbuotojui nustatytą COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją), turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) ir bendradarbiauti su NVSC nustatant sąlytį turėjusius asmenis ir:
1) jiems taikant 14 dienų izoliaciją;
2) arba išimtiniais atvejais darbuotojų sveikatos stebėjimą tęsiant darbą su šiomis asmens apsaugos priemonėmis (toliau – APP): kvėpavimo takų apsaugai – FFP2 respiratorius; kūno apsaugai – ilgas neperšlampamas chalatas ilgomis rankovėmis (jų neturint – galima naudoti kombinezoną arba chalatą su neperšlampama prijuoste); rankų apsaugai – vienkartinės pirštinės;
• apmokyti visą įmonės personalą tinkamai užsidėti, naudoti ir nusiimti AAP. Rekomenduojama pravesti mokymus su praktiniu AAP užsidėjimu / nusiėmimu, turėti apmokytų asmenų sąrašus su jų parašu. Rekomendacijos dėl AAP apsirengimo ir nusirengimo;
• rekomenduojama pakabinti AAP užsidėjimo ir nusiėmimo atmintines AAP užsidėjimo ir nusiėmimo vietose. Darbuotojai turi griežtai laikytis teisingos AAP užsidėjimo ir nusiėmimo procedūrų sekos;
• pastatyti paženklintas AAP surinkimo talpas AAP nusirengimo vietose;
• saugiai tvarkyti vienkartines AAP po naudojimo. Daugkartinio naudojimo apsaugos priemones – iš karto po naudojimo valyti ir dezinfekuoti;
• įvertinti galimą poveikį maisto saugai ir spręsti dėl maisto tiekimo rinkai, esant reikalui – konsultuotis su VMVT, jei asmuo, kuriam įtariamas ar patvirtintas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), vykdė maisto tvarkymo veiklą. Šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) būtų perduodamas per maistą, todėl nėra būtina visais atvejais šalinti maisto produktus, įtariant / nustačius darbuotojui COVID-19 ligą (koronaviruso infekciją). Maisto tvarkymo subjekto patalpose privaloma atlikti aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją***;
• atlikti aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų rekomendacijų;
• užtikrinti, kad atliekant patalpų valymą ir dezinfekciją nebūtų užterštas maistas. Rekomenduojama išnešti maisto produktus, įrankius, naudojamus maisto tvarkymui, iš dezinfekuojamų patalpų, o jei to padaryti neįmanoma – turi būti imamasi kitų priemonių, apsaugančių maisto produktus nuo cheminės taršos. Patalpose, kuriose atliekama dezinfekcija, neturi būti vykdoma maisto tvarkymo veikla, neturi būti pašalinių asmenų. Po dezinfekcijos patalpomis galima naudotis tik gerai jas išvėdinus. Kada galima pradėti veiklą po dezinfekcijos priklauso nuo naudojamų dezinfekcinių preparatų (instrukcijose nurodytų reikalavimų dėl dezinfekcinių medžiagų ekspozicijos, po dezinfekcijos būtinų atlikti valymo darbų) ir naudoto dezinfekcijos būdo.
***Nevykdant nurodymų dėl dezinfekcijos, VMVT sprendimu įmonėms gali būti taikomi veiklos apribojimai (pagal VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Ūkinių gyvūnų ir augintinių priežiūra karantino metu
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūros, Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nei ūkiniai, nei naminiai gyvūnai neplatina koronaviruso COVID-19.
Bendraudami su gyvūnais asmenys privalo laikytis asmens higienos!
Visi naminiai ir ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi ir prižiūrimi jų rūšį, amžių ir fiziologinius poreikius atitinkančiomis sąlygomis!
Ūkinių gyvūnų likytojas turėtų:
- iš anksto pasirūpinti pašarų, kraiko, gyvūnų laikymo vietų priežiūros priemonių, gyvūnams dėl jų sveikatos būklės būtinų veterinarijos prekių atsargomis. Jų galima įsigyti tiek internetu, tiek veterinarijos vaistinėse, kurios vykdo veiklą.
- iš anksto pasirūpinti, kas galėtų laikinai prižiūrėti (šerti, girdyti, mėžti, melžti ir pan.) ūkinius gyvūnus, jei savininkas būtų priverstas saviizoliuotis arba paguldytas į gydymo įstaigą. Tai galėtų būti artimieji, kaimynai ar tokias paslaugas galinti teikti įstaiga.
- karantino laikotarpiu dėl iškilusių gyvūnų sveikatos problemų su veterinarijos gydytoju konsultuotis telefonu ir laikytis jo duotų nurodymų, nebūtinas suplanuotas operacijas (pvz., kastraciją) kuriam laikui atidėti.
Nors veterinarijos gydyklų veikla nėra uždrausta, tačiau gyvūnams teikiama tik būtinoji veterinarinė pagalba, atsisakant neprivalomų paslaugų (pvz.: kirpimo, maudymo, nagų karpymo ir kt.) ir laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rekomendacijų veterinarinių paslaugų teikėjams, kurias galima rasti čia.
Gyvūno augintinių savininkai turėtų:
- vengti itin artimo kontakto su savo augintiniais (pvz. neleisti laižyti veido, burnos, nosies), išvalius kraiko dėžutę, pavedžiojus augintinį lauke ar išvalius pašarui skirtus indus, kaskart plauti rankas su muilu;
- pasirūpinti, kad augintinis būtų reguliariai vedžiojamas, arba reguliariai vėdinamos patalpos, kuriose jis būna.
- iš anksto apgalvoti, kas ir kaip galėtų pasirūpinti jo augintinio priežiūra, jei tektų kurį laiką pralesiti izoliacijoje ne namuose arba išvykti į gydymo įstaigą. Tai galėtų būti šeimos nariai, kaimynai, draugai ar kiti pažįstami asmenys, kuriais pasitikite. Tokias paslaugas taip pat galėtų suteikti šunų viešbučiai ar gyvūnų globos organizacijos. Paliekant augintinį kitų asmenų priežiūrai, rekomenduojama palikti jiems ir visas būtinas priežiūros priemones (pašarą, veterinarinius vaistus (jei tokių reikia), kraiko ir pan.) ir visą su gyvūnu susijusią informaciją (skiepų knygutes, vaistus ir pan.).
Jei gyvūno savininkas išvežamas į gydymo įstaigą, o gyvena vienas ir neturi kas pasirūpintų jo gyvūnais – reikėtų nedelsiant informuoti savivaldybę ar seniūniją, teritorinį VMVT padalinį (nemokamu visą parą veikiančiu telefonu 8 800 40403, nurodant savo vardą, pavardę, gyvūnų laikymo vietą ir jų rūšį bei visą būtiną informaciją gyvūnų gerovei užtikrinti).
Maisto produktų ir gyvulių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną karantino metu
Vidaus reikalų ministrės 2020 m. kovo 18 d. pavedimu-rezoliucija, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM (toliau – VSAT) ir Policijos departamentui prie VRM pavesta užtikrinti sklandų tokių prekių kaip medicinos įranga, būtinosios, su sveikata susijusios ir greitai gendančios prekės, ypač maisto produktai ir gyvuliai, judėjimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir šalies viduje, siekiant užtikrinti nepertraukiamą maisto ir kitų būtinųjų prekių pristatymą.
Minėtas prekes vežančiai transporto priemonei „užstrigus“ bendroje eilėje ties siena, vilkiko vairuotojas (arba krovinio siuntėjas) turėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, registruoti įvykį nurodydamas transporto priemonės duomenis, valstybinį numerį.
Gavusi tokią informaciją policija suorganizuos transporto priemonės palydą iki pasienio kontrolės punkto, kur transporto priemonė bus perduota VSAT pareigūnams.
Aktualiausia informacija apie situaciją prie Lietuvos sienos ir informacija vairuotojams, gabenantiems greitai gendančius ir medicininius krovinius, apie tvarką, norint kirsti Lietuvos sieną be eilės, skelbiama http://www.pasienis.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai dėl COVID-19:
• https://vmvt.lt/koronavirusas-COVID-19-DUK
Kita su koronavirusu susijusi aktuali informacija skelbiama:
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
• SAM dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
• Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
• European Centre for Disease Prevention and Control
• French Agency for Food, Environmental and Occupational Health & Safety
Papildoma informacija:
Rekomendacijos dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo ne sveikatos sektoriaus institucijose
Rekomendacijos patalpų dezinfekcijai
Rekomendacijos maisto tvarkymo subjektams
Kaip tinkamai tvarkyti ir saugoti maistą namuose?
Kaip tinkamai gaminti maistą ir išvengti taršos?
Kaip gauti nedarbingumą ir ligos išmoką dėl vaiko priežiūros?
Europos Komisijos parengti klausimai ir atsakymai apie Covid-19 ir maisto saugą
Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) gairės maisto tvarkymo įmonėms (anglų k.)
Gyventojai taip pat visą parą gali konsultuotis nemokama karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba karštąja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro linija telefonu 8 618 79 984.