Beveik 4 tūkst. tyrimų patvirtino, kad Lietuvoje parduodama žuvis – saugi

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui žuvies valgyti rekomenduoja du tris kartus per savaitę, tačiau Lietuvoje net apie 30 proc. gyventojų jos visai nevartoja arba ragauja rečiau nei kas savaitę. Tuo tarpu Vakarų europiečiai, PSO duomenimis, vidutiniškai kasdien suvalgo daugiau kaip 40 g žuvies. Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai vartoja per mažai žuvies, nepagrįstas įsitikinimas, kad visa jūrų žuvis užteršta sunkiaisiais metalais, o tvenkiniuose auginama šeriama antibiotikais. Tačiau šį mitą ne vienu tyrimu yra paneigę tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos mokslininkai, mitybos specialistai ir už maisto saugą atsakingų institucijų specialistai.

Tik viename mėginyje – didesnis kadmio kiekis

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje atliktų jūros, upių, ežerų ar tvenkinių žuvų tyrimai patvirtina, kad leistinų sunkiųjų metalų normos žuvininkystės produktuose nėra viršijamos. 2012-2014 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRV) atlikta beveik 3 tūkst. tyrimų dėl metalų (švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio), veterinarinių vaistų liekanų, polichlorintų bifenilų (PCB), dioksinų, lakiųjų azoto bazių ir kitų teršalų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų mėginiuose. Vos vienas mėginys neatitiko teisės aktų reikalavimų – žuvyje sairoje nustatytas didesnis nei leistina kadmio kiekis.

344 žuvų tyrimų dėl dioksinų, cheminių teršalų furanų ir PCB bei 310 tyrimų dėl histamino ir lakiųjų azoto bazių rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.

NMVRV Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pabrėžia, kad Lietuvoje parduodama žuvis ir jos produktai yra saugūs, tačiau primena, jog daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia prie dugno gyvenančios (giliavandenės) ir riebios jūros žuvys (kardžuvės, rykliai, tunai). Jose dažniausiai nustatoma gyvsidabrio, o moliuskuose (sepijose, kalmaruose) – kadmio.

I.Stoškuvienė atkreipia dėmesį, kad buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai kaupia didesnius gyvsidabrio kiekius nei kitos žuvys. O daugiausiai teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse. Tad šių žuvų nerekomenduojama valgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.

Žuvyse esančios riebalų rūgštys būtinos smegenims, kraujui, odai

Mitybos specialistai pabrėžia, kad nors žuvyse ir kaupiasi sunkieji metalai, tačiau žmogaus organizmui jos būtinos. „Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočių riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose. Tad net esant žemesnei kaip 0°C temperatūrai, jie išlieka skysti. Žuvų riebaluose yra linolio ir arachido rūgščių, kurių derinys vadinamas vitaminu F. Šis kompleksas normalizuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą. Nustatyta, kad 30 g žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 proc.“, - sako I.Stoškuvienė.

NMVRV Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja priduria, kad didžiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys. Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms ir smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui, kraujospūdžiui.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvis?

Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios, nes išlaikiusios visas maistines savybes. Jos niekaip neapdorojamos, o tik atšaldomos ledu, kuris gaminamas iš švaraus ar geriamojo vandens ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje siekiant sustabdyti gedimo procesus. Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, reiškia, žuvis nešviežia ir pradėjusi gesti. Reikėtų nepamiršti, kad šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos. Oda turėtų būti blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikytis, o pelekai ir uodega neapdžiūvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskirti nuo ašakų. Norint įsitikinti, ar žuvis šviežia, reikėtų ją paspausti pirštu. Duobutė turėtų nedelsiant išsilyginti. Renkantis neskrostą žuvį svarbu atkreipti dėmesį, ar jos vidaus organai neištižę, nesusilieję, juos galima laisvai atskirti.

Sušaldytų žuvų produktai turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos (stuksenant girdimas skambus garsas) ir blizgėti. Apdžiūvę krašteliai, išblukusi ar pageltusi spalva rodo, kad žuvis pasenusi. Rinkdamiesi šaldytus žuvų produktus atkreipkite dėmesį, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo -18°C. Nerekomenduojama pirkti produktų, kurie laikomi perpildytuose, pilnuose šerkšno ir sniego šaldytuvuose, nes jie nepakankamai šaldo. Sušaldytų žuvų produktų negalima pakartotinai užšaldyti.

Atgal