VMVT siūlo griežtinti nuobaudas už gyvūnų gerovės pažeidimus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo keisti kai kurias Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su gyvūnų, laikomų netinkamomis sąlygomis, konfiskavimu bei didinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidėjams ir asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais.

„Parengti pasiūlymai griežtinti gyvūnų savininkų atsakomybę ir tikimės, kad į mūsų argumentus bus atsižvelgta. Vis dažniau susiduriame su situacijomis, kuomet už gyvūno nepriežiūrą, žiaurų elgesį ar netinkamas laikymo sąlygas savininkui skiriamas įspėjimas ar 20 eurų nesiekianti bauda. Sunku tokias poveikio priemones laikyti atgrasančiomis fiziniams asmenims, o juo labiau komerciniams ūkiams. Be to, siūlome supaprastinti gyvūnų konfiskavimo procedūras, nes laikas būna ypač svarbus, kai kyla pavojus gyvūno gyvybei”, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak direktoriaus, būtina keisti tvarką, kad šio įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos (policija, savivaldybių administacijos, VMVT), nustačiusios žiauraus elgesio ar gyvūnų kankinimo atvejus, pačios turėtų teisę atimti skriaudžiamus gyvūnus iš laikytojų ir pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Taip pat minimalios baudos fiziniams asmenims būtų padidintos nuo šiuo metu taikomų 30 eurų iki 300 eurų, o juridiniams asmenims minimali bauda galėtų siekti ir kelis tūkstančius eurų.

„Suprantame, kad ne vien baudomis reikia gerinti gyvūnų gerovės situaciją. Dauguma laikytojų puikiai prižiūri savo augintinius, rūpinasi jais, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės nesupranta, kad gyvūnams reikalinga nuolatinė priežiūra – jie turi būti šeriami, girdomi, turėti tinkamas laikymo sąlygas, pakankamai vietos ir kt. Drauge su Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio rūmais, Gyvūnų laikytojų asociacijomis, kinologais, felinologais ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais turime šviesti gyvūnų laikytojus, padėti jiems geriau suprasti gyvūnų reikmes ir fiziologiją, kaip tinkamai juos prižiūrėti. Baudimas – kraštutinė priemonė, tačiau ji turi būti tokia, kad kenčiančiam gyvūnui būtų galima kuo greičiau padėti“, – komentuoja D. Remeika.

Šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad iš žiauriai besielgiančių savininkų gyvūnai gali būti konfiskuojami tik teismo sprendimu. Dažnai teismo procesai ilgai užrunka, ne visais atvejais priimami sprendimai gyvūnus konfiskuoti, o skiriami įspėjimai ar baudos nėra adekvačios padarytiems pažeidimams.

Rengiant pasiūlymus buvo išanalizuota, kokios sankcijos už gyvūnų gerovės pažeidimus taikomos kitose šalyse. Pvz., Bulgarijoje gyvūnų teises pažeidęs fizinis asmuo baudžiamas 150–400 eurų, o juridinis – 500–2,5 tūkst. eurų, Vokietijoje sankcija už administracinius gyvūnų gerovės pažeidimus – iki 25 tūkst. eurų, Norvegijoje fiziniam asmeniui – 465–2,3 tūkst. eurų, juridiniam – 800–150 tūkst. eurų. Slovėnijoje už gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus fiziniam asmeniui skiriama 400–1, 2 tūkst., juridiniam – 2,0–62 tūkst. eurų.

Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, pirmą kartą nustačius gyvūnų laikymo ar jų priežiūros pažeidimų, savininkui galima skirti įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 120 iki 230 eurų.

 

Atgal