EFSA nuomone, AKM Pabaltijy plinta palyginus lėtai

Lietuvoje AKM atvejų laukinėje faunoje nuolat daugėja. Nuo šių metų pradžios liga nustatyta 128 vietose 274 šernams (16 sumedžiotų ir 258 nugaišusiems).

Šią savaitę maro diagnozė patvirtinta 32 šernų gaišenoms. 23 gaišenos rastos Troškūnų (Anykščių r.), 5 – Miežiškių (Panevėžio r.), 2 – Parovėjos (Biržų r.), po 1 – Kavarsko ir Anykščių (Anykščių r.) seniūnijų teritorijose.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), išanalizavusi Baltijos šalių ir Lenkijos afrikinio kiaulių maro (AKM) 2014 – 2016 metų epidemiologinius duomenis, paskelbė ataskaitą, kurioje pažymima, kad liga šiose valstybėse plinta palyginus lėtai.

Per mėnesį AKM išplinta apie 2 km Latvijoje ir Estijoje ir apie 1 km – Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, liga diagnozuojama tik apie 3 % sumedžiotų šernų. Todėl AKM protrūkiai Baltijos šalių ir Lenkijos laukinėje faunoje apibūdinami kaip nedidelio masto epidemija.

„Ši ataskaita yra glaudaus bendradarbiavimo su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis rezultatas. Mes vykdome AKM tęstinius tyrimus, nes šios ligos paveiktos šalys turi rimtų socialinių – ekonominių pasekmių“, – komentavo EFSA veterinarijos gydytoja – epidemiologė Andrea Gervelmeyer.

Vykdydama epidemiologinę analizę, EFSA taikė 2015 m. suderintą duomenų modelį. Šios analizės rezultatus Europos Komisija galės naudoti kaip kontrolės priemones reguliuojant AKM situaciją kitose valstybėse narėse.

AEFSA akcentavo pagrindinius veiksnius, kurie gali būti susiję su viruso plitimu laukinėje faunoje – tai gyvenviečių ir jose gyvenančių žmonių, kiaulių laikymo vietų skaičius, šernų populiacijos tankumas ir kt.

 

Atgal