Vasarą aktuali sezoninių vaisių ir daržovių kokybė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai prekybos centruose, turgavietėse ir laikinose prekyvietėse jau patikrino apie 100 t vaisių, uogų ir daržovių. Vertinama, ar prekiaujama kokybiškais produktais, atrenkami mėginiai jų saugos rodikliams ištirti.

Iš šį pusmetį patikrintų vaisių, uogų ir daržovių, dažniausiai buvo nustatomi ženklinimo pažeidimai. Pavyzdžiui net 74 % tikrintų arbūzų buvo klaidingai arba visai nenurodyta kilmės šalis. Tuo tarpu vertinant populiariausių sezoninių uogų kokybę, neretai nustatyta prekybos puvinių pažeistomis uogomis atvejų. Pavyzdžiui, trečdalis (34 %) tikrintų braškių ir apie 15 % vyšnių ir trešnių buvo pradėjusios gesti, pažeistos puvinio. Specialistai pastebi, kad lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet aptikta 2 kartus daugiau vaisių ir daržovių su puvimo požymiais.

Vertinant įvairių sezoninių salotų ir ridikėlių saugą, pasitaikė atvejų, kuomet keliose ridikėlių partijose aptikta pesticidų pėdsakų, tačiau jų kiekiai neviršijo leistinų normų.

Prasidėjus sezoninei prekybai miško ir sodo gėrybėmis, VMVT neretai sulaukia skundų dėl vaisus, daržoves, uogas ar grybus parduodančių asmenų ar prekybos vietų higienos, švaros. Neretai sumaištis kyla ir dėl ženklinimo etikečių ir jose pateikiamos informacijos vartotojams.

VMVT primena, kad nepriklausomai nuo to, ar prekiautojai šia veikla užsiima nuolat, ar tik sezono metu, jie turi laikytis asmens higienos, dėvėti švarius rūbus, saugoti produktus nuo galimos taršos (lietaus, dulkių ir kt.). Taip pat rūpintis, kad vartotojams siūlomos daržovės, uogos, vaisiai ar grybai atitiktų bendruosius kokybės reikalavimus.

Vaisiai ir daržovės turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be kenkėjų ar jų nepažeisti, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendę. Kiekvienoje partijoje gali būti 10 % produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau iš jų puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiu kaip 2 %.

Etiketėse būtina nurodyti ne tik produktų pavadinimą ir standartinio vieneto (pavyzdžiui 1 kilogramo) kainą, bet ir kilmės šalį bei tiekėją (pavyzdžiui, ūkininkas Vardenis Pavardenis, Anykščių r. Lietuva). Vaisiams ir daržovėms, kuriems taikomi specialieji kokybės reikalavimai (braškėms, žemuogėms, persikams, abrikosams, pomidorams ir kt.) be šios informacijos, etiketėje privalu nurodyti ir kokybės klasę, augalų veislę ar prekinį tipą.

 

Atgal