Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – efektyvinamas darbo organizavimas

Šiuos 2019 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradeda pertvarkydama savo veiklos planavimo, priežiūros ir kontrolės procesų vykdymą. Efektyvinama VMVT teritorinių padalinių veikla, siekiant modernesnės ir mobilesnės VMVT. Siekiama ne tik laiku ir kokybiškai atliktų patikrų, bet ir stiprėjančių konsultavimo paslaugų, skaidresnės maisto ir veterinarinės, gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimų kontrolės. Kartu bus išlaikytos lengvai pasiekiamos paslaugos, iki šiol teiktos verslui, ūkininkams ir gyventojams. Ko laukti iš šių pokyčių verslui ir vartotojams bei patiems VMVT darbuotojams?

Apie tai kalbamės su VMVT direktoriumi Dariumi Remeika.

Pagrindinių darbo organizavimo pokyčių tikslas – optimaliai išnaudoti VMVT turimus žmogiškuosius išteklius, siekiant laiku, kokybiškai ir skaidriai atlikti maisto ir veterinarinę kontrolę.

VMVT regioniniai padaliniai bus atsakingi už valstybinės kontrolės ir veiklos planavimą bei vykdymą, žmogiškųjų ir techninių išteklių paskirstymą. Taip pat už konsultacijas eksporto klausimais, atliks auditus dėl atitikties ne ES šalių reikalavimams, kuriems reikalingi išskirtinės kvalifikacijos specialistai.

Mažesniuose teritoriniuose padaliniuose atsisakysime kai kurių VMVT vidaus administravimo funkcijų, tačiau užtikrinsime valstybinę kontrolę ir priežiūrą, tinkamą paslaugų teikimą ūkio subjektams, išsaugosime darbo vietas specialistams.

Toks lankstesnis ir efektyvesnis žmogiškųjų išteklių panaudojimas leidžia greitai reaguoti į vis iškylančias naujas grėsmes, ligų protrūkius ir yra ypač svarbus siekiant greitai mobilizuoti visas pajėgas staiga atsiradusiam ligos židiniui ar protrūkiui likviduoti. Pavyzdžiui, siekiant iki afrikinio kiaulių maro (AKM) piko pradžios patikrinti daugiau kaip 13 tūkst. šalies kiaulių ūkių, kai vienoje savivaldybėje jų tėra keli, kitoje – kone tūkstantis, o inspektorių skaičius jose panašus. Be to ir daugelio ūkio subjektų pasiskirstymas šalies teritorijoje yra labai netolygus.

Pokyčiai neramina tiek įstaigos darbuotojus, tiek ir su jos veikla susijusius verslininkus, ūkininkus. Ar nesibaiminate, kad jie tam tikram laikotarpiui sutrikdys nusistovėjusius darbus?

– Keistis ir mokytis yra didžiulis iššūkis, lengviausia būtų nieko nedaryti ir nekeisti. Tačiau turime žiūrėti bent jau dešimtmetį į priekį. Mes pokyčių siekiame nuosekliai, gerai pasvėrę ir įvertinę visus argumentus „už“ ir „prieš“. Noriu patikinti, kad darbuotojai nebus atleidžiami, jų darbo vietos bus išsaugotos. Tiesiog bus keliama jų kvalifikacija, nes verslas nuolat kinta, diegia naujas gamybos technologijas, todėl kartu su verslo pažanga turi keistis ir VMVT, didėti jos specialistų kompetencija. Ypač daug tikimės iš konsultacinės veiklos, todėl investuosime į inspektorius, gilinsime jų žinias ir kompetencijas.

Praėjusiais metais išbandėme, kaip toks darbų pasiskirstymo modelis veikia praktikoje. Regioniniuose padaliniuose buvo parengti bendri patikrinimų planai ir vykdomi bendri patikrinimai. Pavyzdžiui, Vilniaus regione jungtinės specialistų komandos iš Vilniaus ir Šalčininkų tikrino tiek Šalčininkuose, Vilniuje, tiek ir kitose Vilniaus regionui priskirtų savivaldybių teritorijose veikiančias maisto tvarkymo įmones, ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Žinoma, planavimas ir grynai techninių, logistinių klausimų sprendimas užėmė šiek tiek laiko, tačiau ilgainiui darbai „įsivažiavo“. Tokiu darbo organizavimu liko patenkinti ūkio subjektai, buvo užtikrintas patikrų nešališkumas, skaidrumas, taip pat ir patys inspektoriai džiaugėsi galimybe keistis patirtimi ir tobulėti.

Nuolat pabrėžiu, kad darbai tik dėl „plano“ ar „statistikos“ niekam nereikalingi. Patikrinimai turi būti ten, kur jų reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Kontrolė turi būti kokybiška, o jos rezultatai duoti didesnę pridėtinę vertę įmonėms, ūkininkams, vartotojams. To ir siekiame telkdami visas pajėgas į konkrečius darbus – dažnesnes patikras rizikingose įmonėse ar ūkiuose, paslaugų teikimą ūkininkams, verslui, gyventojams, o administravimą perduodant regionams.

Reikėtų paminėti, kad planuojami VMVT veiklos pokyčiai pirmiausia buvo aptari su teritorinių padalinių specialistais ir atsižvelgta į jų pasiūlymus. Taip pat dėl numatomų darbo organizavimo pokyčių dalyvauta diskusijose Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Žemės ūkio ministerijoje, pokyčiai pristatyti Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetų nariams.

Ko pavyko pasiekti taikant naują patikrų modelį?

– Darbų perskirstymas padeda užtikrinti didesnį skaidrumą ir objektyvumą kiekviename kontrolės etape, didina vartotojų pasitikėjimą VMVT darbu. Mūsų išbandytas modelis pasiteisino ir parodė, kad einame teisingu keliu.

Tą patvirtino ir šią savaitę Lietuvoje vykusio Europos Komisijos audito dėl AKM kontrolės auditorių išvados, kuriose paminėta, kad 2018 m. pakeista kontrolės sistema užtikrino geresnę ūkių apsaugą ir padėjo išvengti AKM viruso patekimo į daugelį ūkių.

Kaip matote tolimesnę institucijos viziją?

– Kaip jau minėjau, siekiame efektyvinti veiklą ir išlaikyti mūsų paslaugas gyventojams, verslininkams, ūkininkams prieinamas kiekvienoje savivaldybėje. Numatome, kad šiuo metu visuose teritoriniuose padaliniuose vykdomos maisto kontrolės ir dalis administravimo funkcijų bus perkelta į regionus. Rajonuose dirbantiems specialistams bus suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu.

Kaip ir kitos institucijos, mūsų įstaiga jau dabar susiduria su iššūkiais pritraukiant jaunus darbuotojus, ypač į mažesnes savivaldybes. VMVT darbuotojų amžiaus vidurkis dabar yra virš 50 metų. Tai reiškia, kad jau po kelerių metų dėl visai natūralių priežasčių galime labai aštriai pajausti darbuotojų trūkumą. Jei norime situaciją pakeisti – turime veikti jau dabar. Vienu iš planuojamų pokyčių pliusų, tikimės, bus galimybė jauniems specialistams pasiūlyti patrauklesnes darbo sąlygas, platesnį atsakomybių ir veiklų spektrą, galimybes tobulėti ir gauti patrauklesnį darbo užmokestį. Ateityje VMVT matau kaip motyvuotą ir mobilią efektyviai veikiančią instituciją, o inspektorius – kompetentingus, gerai apmokamus ir susipažinusius su kitų šalių geriausiomis praktikomis specialistus.

Esu įsitikinęs, kad pasirinkome teisingą kelią. Tą rodo jau minėto 2018 metais išbandyto modelio rezultatai, išorės auditorių teigiami vertinimai. Jau dabar daugelis mūsų inspektorių atliekamų patikrinimų yra paremti moderniais išmaniaisiais sprendimais: patikrinimo dokumentai pildomi mobiliuose įrenginiuose, „on-line“ režimu, ūkio subjektų priežiūros planavimą atlieka ir patikrinimo rezultatus vertina pati sistema, o ne inspektorius. Tai didelis žingsnis užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą, todėl ateityje šias technologijas ir toliau plėtosime.

Tikiu, kad planuojami darbo organizavimo pokyčiai leis tarnybos veiklą vykdyti dar skaidriau ir efektyviau, padidins vartotojų pasitikėjimą, o inspektoriai taps lygiaverčiai partneriai verslui ir ūkininkams.

Atgal