Afrikinis kiaulių maras aplaidiems ūkininkams grasina dideliais nuostoliais

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius.

Vienam Kėdainių rajono Josvainių seniūnijos ūkininkui neatsakingumas ir aplaidumas jau atnešė didelių nuostolių – jis ne tik neteko galimybės gauti kompensaciją už AKM židinio likvidavimo metu patirtus nuostolius, jam gresia ir 500 EUR bauda, mat 4 ūkyje laikytos kiaulės nebuvo deklaruotos, o pats ūkis neatitiko biologinio saugumo reikalavimų. 

„Dėl šio AKM protrūkio dalis Kėdainių ir Kauno rajonų savivaldybių gali patekti į III AKM zoną, kurioje taikomi patys griežčiausi gyvų kiaulių vežimo ir jų produktų realizavimo apribojimai. Todėl gali būti, kad kiti šių rajonų kiaulių laikytojai kreipsis į teismą, kad iš laikytojo, dėl kurio neatsakingumo kilo protrūkis, būtų išieškotos kompensacijos jų patirtiems nuostoliams atlyginti. Vienas toks ieškinys šiuo metu jau nagrinėjamas teisme“, - sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.  

Pastarosiomis savaitėmis nauji AKM židiniai nustatyti ne tik Kėdainių r. sav. Josvainių sen., bet ir Pasvalio r. Daujėnų sen. bei Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. nekomerciniuose ūkiuose. Juose, pasak M. Masiulio, taip pat bus išplėsta III AKM zona. Iš viso nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje užfiksuoti 8 AKM židiniai smulkiuose nekomerciniuose ūkiuose, juose buvo laikomos 26 kiaulės.

Kaimyninių šalių tiesioginiai nuostoliai dėl AKM gerokai didesni: Estijoje ir Latvijoje teko likviduoti po 2 AKM protrūkius dideliuose, komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose. Dėl jų Estijoje sunaikintos 6647 kiaulės, o Latvijoje – 14812 kiaulių. Lenkijoje AKM nustatytas 29 ūkiuose, kuriose iš viso buvo laikoma 1615 kiaulių.

„Nors su maru kovojame jau kelerius metus, bet auginti kiaules komerciniais tikslais ar savo reikmėms yra įmanoma. Tačiau, kiekvienas ūkininkas privalo objektyviai įvertinti savo galimybes. Griežtai ir atsakingai taikomos biologinio saugumo priemonės ūkyje turi tapti įprasta ūkininkavimo praktika. Tai vienintelė efektyvi priemonė, kuri gali padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo ligos atneštų nuostolių“,- pabrėžia M. Masiulis.

Specialisto teigimu, visame regione liga ypač didelę grėsmę kelia laukinei faunai – š. m. liepos pradžioje buvo užfiksuotas pirmasis AKM židinys Čekijoje. Per pastarąją savaitę šios šalies kompetentinga institucija jau pranešė apie 25 naujus AKM atvejus šernuose. Tyrimas iš kur virusas atkeliavo į regioną tebevyksta.

Lietuvos miškuose AKM taip pat plinta – birželio mėn. AKM  nustatytas 14 seniūnijų, kuriose iki šiol teigiamų ligos atvejų nebuvo fiksuojama:

Ukmergės r. sav. Taujėnų sen., Deltuvos sen., Veprių sen., Pivonijos sen. ir Žemaitkiemio sen.;

Panevėžio r. sav. Panevėžio  ir Naujamiesčio sen.;

Utenos r. sav. Daugailių sen. ir Sudeikių sen.;

Vilniaus r. sav., Paberžės sen.;

Šalčininkų r. sav. Akmenynės sen.;

Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio sen.;

Jonavos r. sav. Šveicarijos ir Šilų sen.;

AKM atvejų skaičius šernuose auga visame regione, daugiausiai atvejų per šiuos metus užregistruota Latvijoje, mažiausiai – Lenkijoje.

  • Estijoje – 384 pranešimai, AKM nustatytas 566 šernams,
  • Latvijoje – 318 pranešimai, AKM nustatytas 677 šernams,
  • Lietuvoje – 285 pranešimai, AKM nustatytas 572 šernams,
  • Lenkijoje – 233 pranešimų, AKM nustatytas 298 šernams,
  • Čekijos Respublikoje – 25 pranešimai, AKM nustatytas 25 šernams.

Daugiau informacijos apie biologinio saugumo rekomendacijas ūkiuose ir medžioklės metu.

Atgal