Racionalus antibiotikų naudojimas.

Pirmasis efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas penicilinas. Išradėjui po kelių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. Ir tik 1928 m. Aleksandras Flemingas pastebėjo Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. m. publikavo jos aprašymą. Šis atradimas sukėlė perversmą ne tik žmonių, bet ir veterinarinėje medicinoje, padėdamas išgydyti daugelį gyvūnų ligų, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis

Tačiau, jau atradus pirmuosius antibiotikus buvo pastebėta, kad ne visuomet ligas sukeliančios bakterijos, yra jautrios antibiotikams. Tačiau sunerimti verčia pranešimai, kad pastaraisiais metais bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėja. Pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus, o kartais ir visai beprasmis antibiotikų naudojimas. Svarbu pabrėžti, kad bakterijos neskiria žmonių ir gyvūnų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos, turinčios atsparumo antibiotikams genų, yra perduodamos iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Be to mikroorganizmų atsparumas antibiotikams vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Visa tai kartu kelia pagrįstą visuomenės ir mokslininkų nerimą, pastarieji antimikrobinį rezistentiškumą jau vadina viena didžiausių šio amžiaus problemų...


Antimikrobinis atsparumas


Kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas


Seminaro „Racionalus antibiotikų naudojimas paukštininkystėje“ medžiaga


"Nuo tvarto iki stalo" - sukėlėjų atsparumo situacija, gyvūnų sveikata ir maisto sauga

Atgal