Maisto saugos principai

Pagrindiniai nacionaliniai reikalavimai maisto saugai įtvirtinti Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, nustatančiame maisto tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų kompetenciją maisto saugos srityje ir maisto tvarkymo subjektų pareigas bei atsakomybę. O siekiant vienodai užtikrinti maisto saugą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamentas Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

 

Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis nustatomi reikalavimai maisto saugai

Norint pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir gyvenimo apsaugos lygį, maisto produktus reglamentuojantys įstatymai turi remtis rizikos analize, pagrįsta turima moksline informacija.

Ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio sveikatai galimybė, tačiau nėra pakankamos mokslinės informacijos išsamiam rizikos įvertinimui atlikti, gali būti priimtos laikinosios rizikos valdymo priemonės, paremtos atsargumo principu, užtikrinančios aukštą sveikatos apsaugos lygį.

Maisto sauga ir vartotojų interesų apsauga rūpi ir visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, profesiniams susivienijimams, tarptautinės prekybos partneriams ir prekybos organizacijoms, tad būtina užtikrinti masto saugos reguliavimo skaidrumą ir efektyvų visuomenės informavimą.

Turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą.

Tokia galimybė nustatyti maisto produktų ir jų ingredientų kilmę yra vienas iš svarbiausių kriterijų užtikrinant vartotojų apsaugą. Toksatsekamumo principo laikymasis palengvina situacijas, kuomet reikia maisto produktą išimti iš rinkos, bei leidžia vartotojams teikti tinkamą ir tikslią informaciją, susijusią su atitinkamais maisto produktais.

Maisto tvarkymo subjektai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad tų reikalavimų būtų laikomasi. Taigi pirminė atsakomybė užtikrinant maisto saugą numatyta maisto tvarkymo subjektams. Tam tikslui reikalinga ir efektyvi valstybinė maisto kontrolė, kurią Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Atgal