Maisto priedai

Maisto priedas – bet kuri medžiaga, paprastai atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu.

Europos Sąjungoje leidžiamam naudoti maisto priedui yra suteikiama E raidė ir 3-4 skaitmenų numeris. Tai reiškia, kad patikrinta minėtos medžiagos sauga, nustatyti jos grynumo kriterijai (specifikacijos), o šio maisto priedo vartojimas nustatytomis sąlygomis nekelia grėsmės vartotojų sveikatai.

Maisto priedų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, pagrįsti daugiamečiais specialistų stebėjimais bei tyrimais. Pagrindiniai maisto priedų reikalavimai išdėstyti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16—33).

Maisto priedo arba maisto, kurio sudėtyje yra toks priedas, negalima tiekti į rinką, jeigu jis naudojamas nesilaikant šio reglamento nuostatų. Visi maisto priedai praeina ilgą kelią, kol patvirtinami maisto produktų gamybai.

Lietuva vadovaujasi ES valstybėse galiojančiais teisės aktų reikalavimais. Į produktus dedami maisto priedų kiekiai paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai, produktą vartojant kasdien. Iki maisto priedo patvirtinimo visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas, leidžiami naudoti tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais pripažįstami nekenksmingais. Taigi maisto priedų įvertinimo procesas užtrunka ne vienerius metus. Europos mokslininkų grupė, dirbanti maisto priedų, pagardų, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu klausimais, tiria galimą jų poveikį žmonių sveikatai, atlieka išsamius biocheminius, reprodukcinius, kancerogeninius, toksikologinius (ūmaus ir lėtinio toksiškumo) ir kitus tyrimus. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Maisto priedai naudojami norint:

   - apsaugoti maisto produktus ir žaliavas nuo žalingų aplinkos veiksnių (temperatūros svyravimo, mikroorganizmų, oksidacijos);

   - išsaugoti maisto produktų maistinę vertę (apsaugoti nuo vitaminų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, amino rūgščių skilimo);

   - patenkinti vartotojų specifinius mitybos poreikius (pvz., gaminti žemo kaloringumo maisto produktus);

   - pagerinti maisto produktų savybes (spalvą, skonį).

Maisto priedus leidžiama naudoti:

   - sudėtiniuose maisto produktuose, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nurodytus atvejus, kai maisto priedą leidžiama naudoti vienoje iš maisto produkto sudedamųjų dalių;

   - maiste, į kurį buvo įdėtas maisto priedas, fermentas ar kvapioji medžiaga, kai maisto priedas:

       - leistinas naudoti priede, maisto fermente ar kvapiojoje medžiagoje, laikantis šio reglamento;

       - pateko į maisto produktą su maisto priedu, fermentu ar kvapiąja medžiaga;

      - galutiniame maisto produkte neatlieka jokios technologinės funkcijos;

   - maiste, kuris turi būti naudojamas tik sudėtiniam maisto produktui gaminti, jei šis produktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 nuostatas.

Kai kvapiojoje medžiagoje, maisto priede ar fermente esantis maisto priedas dedamas į maistą ir jame atlieka technologinę funkciją, jis laikomas maiste panaudotu priedu, kuris turi atitikti numatytas naudojimo sąlygas,o ne įdėtos kvapiosios medžiagos, maisto priedo ar fermento priedu.

Pagrindiniai maisto priedų naudojimo principai:

1. Maisto priedų naudojimas negali kelti grėsmės žmonių sveikatai.

2. Draudžiama naudoti maisto priedus maisto gedimui, nekokybiškai žaliavai maskuoti.

3. Maisto priedus leidžiama naudoti tik tada, kai yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemonėmis.

4. Maisto priedų į produktą turi būti dedama tiek, kiek būtina pasiekti technologiniam efektui, bet neviršijant leistinų kiekių.

5. Už tinkamą maisto priedų naudojimą technologiniame procese atsako gamintojas.

Maisto priedai gali būti naudojami maisto produktuose tik jeigu yra prisilaikoma nustatytų maisto priedų naudojimo sąlygų. Leidžiamų naudoti maisto priedų sąraše (Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas) nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti maisto priedo kiekis maiste atitinka mažiausią šio priedo naudojimo kiekį, kurio reikia norint gauti pageidaujamą rezultatą (technologinei funkcijai atlikti).

Kai kuriuos maisto priedus leidžiama naudoti ir pagal „quantum satis“ principą, kai nėra nurodomas didžiausias skaičiumi išreikštas leistinas kiekis ir maisto priedas naudojamas atsižvelgiant į geros gamybos praktiką, o naudojami kiekiai negali būti didesni už būtinus siekiant numatytų tikslų ir neklaidinant vartotojo.

Didžiausi nurodyti maisto priedų kiekiai taikomi parduodamiems maisto produktams, o didžiausi nurodytų dažiklių kiekiai taikomi dažymo preparate esančiai dažančiajai medžiagai - jei Reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nenurodyta kitaip.

Maisto priedai negali būti naudojami:

   - neperdirbtuose maisto produktuose, išskyrus atvejus, kai toks naudojimas yra konkrečiai numatytas Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede;

   - neperdirbtuose maisto produktuose ir kūdikiams (nuo gimimo iki 12 mėn.) ir mažiems vaikams (nuo 12 mėn. iki 3 metų) skirtuose maisto produktuose, kaip nurodyta Direktyvoje 89/398/EEB, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus specialios medicininės paskirties dietinius maisto produktus, išimtys daromos šio reglamento II priede konkrečiai numatytais atvejais.

Maisto priedais nėra laikomi:

   - monosacharidai, disacharidai arba oligosacharidai ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, naudojami dėl jų saldinamųjų savybių;

   - sausi arba koncentruoti maisto produktai, įskaitant kvapiąsias medžiagas, naudojamas gaminant sudėtinius maisto produktus, dėl savo aromatinių, skonio ar maistingųjų savybių, kartu su šalutiniu spalvinančiu poveikiu;

   - medžiagos, naudojamos produktų padengimui arba aptepimui naudojamose medžiagose, kurios nėra laikomos maisto produktais ir nėra skirtos vartoti su tokiais maisto produktais;

   - produktai, turintys pektino ir gauti iš džiovintų obuolių išspaudų ar citrusinių vaisių ar svarainių, arba iš jų mišinio, naudojant atskiestą rūgštį, vėliau iš dalies neutralizuojant natrio ar kalio druskomis („skystieji pektinai“);

   - kramtomosios gumos pagrindinės sudedamosios dalys;

   - baltasis ar geltonasis dekstrinas, iškaitintas arba dekstrinuotas krakmolas, rūgštimi ar šarmais apdorotas krakmolas, balintas krakmolas, fiziškai pakeistas krakmolas ir aminolitiniais fermentais paveiktas krakmolas;

   - amonio chloridas;

   - kraujo plazma, valgomoji želatina, baltyminiai hidrolizatai ir jų druskos, pieno baltymai ir glitimas;

   - amino rūgštys ir jų druskos, išskyrus glutamo rūgštį, gliciną, cisteiną ir cistiną bei jų druskas, kai jos neatlieka jokios technologinės funkcijos;

   - kazeinatai ir kazeinas;

   - inulinas.

Maisto priedai nėra klasifikuojami į natūralius ar sintetinius. Maisto priedai skirtomi tik pagal technologinę funkciją produkte. Maisto priedų funkcinė grupė – tai viena iš teisės akte nurodytų kategorijų, kuri nustatoma remiantis maisto priedo technologine funkcija maiste. Kitaip tariant, maisto priedo technologinė funkcija nurodo, kokiai paskirčiai maisto priedas buvo naudojamas maisto produkte (konservantas – konservavimui, dažiklis – spalvos suteikimui ir t.t.).

Maisto priedų funkcinių grupių sąrašas

Visi leidžiami naudoti maisto priedai turi atitikti nustatytas maisto priedų specifikacijas.Maisto priedų specifikacijos yra susijusios su jų kilme, grynumo kriterijais ir visa kita reikalinga informacija. Maisto priedų specifikacijos patvirtinamos įtraukiant juos į Bendrijos leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašus, kurie skelbiami Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose.

Leidžiamų naudoti maisto priedų specifikacijos patvirtintos 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 231/2012, kuriame nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1—295).

Maisto produktų ženklinimo etiketėje apie maisto priedus turi būti pateikiama informacija:

1. Sudedamųjų dalių sąraše maisto priedai įvardinami vienu iš šių būdų:

   - maisto priedo funkcinės grupės pavadinimas ir maisto priedo pavadinimas, pavyzdžiui: saldiklis sorbitolis;

   - maisto priedo funkcinės grupės pavadinimas ir maisto priedo pavadinimas, pavyzdžiui: saldiklis E 420.

2. Kai sudėtyje yra:

   - oranžinis geltonis – E110, chinolino geltonis – E104, karmoisinas – E122, raudonasis dažiklis – E129, tartrazinas – E102, raudonasis ponso dažiklis – E124, privalomas papildomas užrašas „<....> (įrašomas konkretus maisto priedo pavadinimas) gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“, išskyrus tuos atvejus, kai dažiklis naudojamas žymėti mėsos produktus ar dažyti kiaušinių lukštus;

   - saldikliai turi būti ženklinami papildomai „su saldikliu“;

   - daugiau nei 10 % poliolių, turi būti perspėjimas „vartojant dideliais kiekiais gali turėti vidurius laisvinantį poveikį“;

   - aspartamo ir aspartamo – acesulfamo druskos ženklinamos papildomu užrašu „sudėtyje yra fenilalanino šaltinis“ ir t.t.

 

Rekomendacijos dėl EB Nr. 1333/2008 II priedo E dalyje išvardytų kategorijų (5 versija)

Rekomendacijos dėl EB Nr. 1333/2008 II priedo E dalyje išvardytų kategorijų (5 versija) (lietuviška versija)

DG SANCO duomenų bazė apie leidžiamus naudoti maisto priedus maiste

Rekomendacijos dėl maisto ekstraktų su dažančiomis savybėmis klasifikavimo

Rekomendacijos dėl maisto ekstraktų su dažančiomis savybėmis klasifikavimo (versija lietuvių kalba)

Teisės aktų rinkiniai verslui

Daugiau informacijos

 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal