Medus

Medus yra vienas seniausių žmonijos vartojamų maisto produktų. Lietuvos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 patvirtintas Medaus techninis reglamentas (Žin., 2003, Nr. 81-3714) nustato apibrėžties, sudėties, įvairių medaus rūšių ir ženklinimo reikalavimus medui pagamintam Lietuvoje arba importuojamam į Lietuvą.

Medus tiekiamas į Lietuvos rinką ir eksportuojamas į Europos Sąjungos valstybes privalo atitikti šio reglamento nustatytus reikalavimus, juo reglamentuota, kad medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti.

Pagal kilmę medus skirstomas:

- nektaro medus – medus iš augalų nektaro;

- lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių ( Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų.

Pagal gamybos ir/arba pateikimo būdą, medus gali būti:

- korinis - medus užakuotame koryje;

- medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;

- nuvarvėjęs medus – surinktas nuo korių nuvarvėjęs medus, kuris paprastai supilamas į medsukį ir sumaišomas su pagrindiniu medumi;

- išsuktas medus – medus gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų;

- išspaustas medus – medus gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus iki 45 0C korius be perų;

- filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės;

- konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis. Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.

Medaus organoleptinės savybės ir kokybės reikalavimai

Ženklinimas

Patarimai medaus vartotojams

Bičių produktai

 

Atgal