Klausimai

Pieno ūkis turi atitikti Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo reikalavimus, patvirtintus VMVT direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).

Atsakė: VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojae, kad 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas Nr. VIII-500 (Zin., 1997, Nr. 108-2728) nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su naminiais, ūkinės paskirties, dekoratyviniais, laboratoriniais, nelaisvėje laikomais ir laukiniais gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitų neigiamų poveikių.

2004 m. lapkričio 24 d. Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-1015 „Del veterinarijos reikalavimu gyvunu globos namams patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6654) nustatyti minimalus veterinarijos reikalavimai gyvūnų globos namams, užtikrinant gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą.

Nėra specifinių reikalavimų, taikomų gyvūnų apgyvendinimui viešbučiuose. Viešbučių administracija nusprendžia,  ar leisti apgyvendinti su gyvūnais, ar ne. Tai yra kiekvieno viešbučio vidaus tvarkos taisykles ir specifiniai reikalavimai.

Gyvūnų laikytojas gyvūnų laikymo vietą privalo užregistruoti vietos savivaldos institucijoje. Daugiabučio namo balkonas tai ne vieta laikyti gyvūnus. Gyvūnų (taip pat ir dekoratyvinių) laikymo tvarką nustato vietos savivaldos institucijos, todėl rekomenduojame kreiptis pagal gyvenamą vietą į savivaldybę ar seniūniją.

Pranešimas apie gyvūnų gerovės pažeidimus pradedamas tirti priklausimai nuo pranešime nurodytos informacijos. Jeigu gyvūnui arba gyvūnams gresia žūtis, pranešimas pradedamas tirti arba pagal kompetenciją persiunčiamas tirti kitoms institucijoms nedelsiant, o kitais atvejais – per 3 darbo dienas. Pranešimo apie gyvūnų gerovės pažeidimus tyrimo trukmė priklauso nuo pranešimo pobūdžio, tyrimui atlikti reikalingos informacijos analizės ir kt.

Atsakydamas į Jūsų klausimą dėl gyvūnelių parduotuvei reikalavimų, reikia vadovautis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus  2005 m. kovo 1 dienos įsakymu Nr. B1-146 "Dėl valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 31-1025). Taip pat norėtume sužinoti kokiame mieste Jūs rengiatės tai daryti? Nes į Jūsų klausimus gali atsakyti teritorinės VMVT, kurios turės atlikti patikrinimus ir atlikti veterinarinę priežiūrą.

Planinius profilaktinius-prešepizootinius darbus vykdo privatūs veterinarijos gydytojai su kuriais rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasirašo patvirtintos formos sutartis.

Vadovaujantis 2004-02-04 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr.B1-106 ,,Dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programos patvirtinimo“ punktu 3.9 (Žin., 2004, Nr.27-848 ir Žin., 2004, Nr.27-849) profilaktinius-prieš epizootinius darbus gali atlikti veterinarijos gydytojai tik patvirtintoje regioninės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorijoje, atsižvelgiant į pateiktus privačių veterinarijos gydytojų prašymus, kuriuose jie nurodo konkrečias vietoves, šiems darbams atlikti.

Atsakė: VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Donatas Valionis

Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 33 punktą  gyvūnų laikymą reglamentuoja savivaldybių tarybų parengtos ir patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės (Žin., 1994, Nr. 55-1049), be šių taisyklių bičių laikytojai turėtų vadovautis ir šiais teisės aktais:  Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-40).   Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolę reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. B1-180 "Dėl Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 38-1266).

Atsakė: Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d  įsakymo Nr. 511 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, naujos redakcijos“ 46 punktu, asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams.

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad pagal Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-598 „DĖL ŪKINIŲ GYVŪNŲ REGISTRAVIMO IR ŽENKLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ (Žin., 2008, Nr. 5-176), ūkinių gyvūnų registravimą ir identifikavimą  turi teisę vykdyti:

„Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos paslaugų teikėjas – asmuo, išklausęs mokymo kursą, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio išduotą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė ženklinti ir traukti į apskaitą ūkinius gyvūnus, taip pat gyvulių produktyvumo kontrolės asistentas, sėklintojas, privatus veterinarijos gydytojas.“

Taigi, vadovaujantis šiuo įsakymu, Jus išklausiusi VMVT mokymo kursus ir turėdama tai patvirtinantį dokumentą, kuriuo leidžiama Jums atlikti ženklinimo paslaugas, Jus galėsite pati įsigyti ausų įsagu teritorinėje VMVT, susiženklinti ūkinius gyvūnus, o pildyti judėjimo formas ir apie tai informuoti teritorinę VMVT Jus įpareigoja šis įsakymas.

Atsakydama į Jūsų klausimą VMVT informuoja, kad į Airijos Respubliką ir Jungtinę Karalystę galima išsivežti šunį, kuris:
1. Yra virš 3 mėn. amžiaus.
2. Vežamas tiesiai iš Lietuvos ar kitos šalies esančios patvirtintų šalių sąraše lydint asmeniui.
3. Yra identifikuotas integriniu grandynu ("mikročipu").
4. Vakcinuotas nuo pasiutligės Lietuvoje ar kitoje šalyje esančioje patvirtintų šalių sąraše aktyvuota vakcina pagal gamintojo rekomendacijas.
5. Po vakcinacijos (paprastai praėjus apie 1 mėn.) kraujas ištirtas patvirtintoje laboratorijoje.
6. Turi užpildytą ir veterinarijos gydytojo pasirašytą bei antspauduotą ES pasą.
7. Po sėkmingo tyrimo rezultato praėjo 6 mėn. ir šuo ši laikotarpį išbuvo šalyje iš patvirtintų šaliu sąrašo.
8. Nuo 24 iki 48 val. iki išvykimo atlikta profilaktika vaistais nuo erkių bei kirminų ir apie tai yra veterinarijos gydytojo įrašas šuns pase.
   ES veterinarijos pasus Lietuvoje išduoda bei gyvūnus identifikuoja patvirtinti veterinarijos gydytojai veterinarijos gydyklose. Kraujo tyrimus galima atlikti Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ar kitoje ES patvirtintoje laboratorijoje.
  Detali informacija keliaujantiems į Airiją ar Jungtinę Karalystę su gyvūnais yra atitinkamai Airijos Respublikos Žemės ūkio ir maisto departamento tinklalapyje http://www.agriculture.gov.ie/index.jsp?file=pets/travel.xml ir Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento "DEFRA"  tinklalapyje http://www.defra.gov.uk/animalh/quarantine/index.htm .

Atsakė: Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė

Atsakė: VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė

Keliaujant su augintiniu  ne į  ES šalis, o į trečiąsias šalis, taip pat į Australiją reikalaujama, kad gyvūnėlis būtų identifikuotas tatuiruote arba integriniu grandynu, vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėtų tarptautinį gyvūno augintinio pasą su įrašais apie vakcinaciją. Taip pat reikalingas veterinarijos sertifikatas. Dėl palankaus pasiutligės ir kitų ligų statuso Australija taiko griežtesnius reikalavimus, todėl patartina susisiekti su šios šalies ambasada dėl konkrečių įvežimo į šią šalį reikalavimų.

Platesnę informaciją rasite tinklalapyje naminių gyvūnų exportas http://www.petexports.co.uk/australia.html

Informacija keliaujantiems su naminiais gyvūnėliais iš trečiųjų šalių (ne ES narių)

Jei šunys, katės ar šeškai iš 1 lentelėje išvardintų šalių vežami tiesiai į Lietuvos Respubliką, taikomi šiame skyriuje išvardinti reikalavimai.

DĖL GYVŪNŲ AUGINTINIŲ ĮVEŽIMO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ ĮVEŽIMO VIETŲ SĄRAŠO

DĖL GYVŪNŲ AUGINTINIŲ ĮVEŽIMO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ ĮVEŽIMO VIETŲ SĄRAŠO PAPILDYMO

1 lentelė. Trečiųjų šalių sąrašas

Identifikavimas

Šunys, katės ir šeškai laikomi identifikuotais, jeigu jie turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę arba paženklinti integriniu grandynu.  Nuo 2011 m. liepos 3 d. tik integrinis grandynas bus pripažįstamas teisėta identifikavimo priemone.  Jeigu integrinis grandynas neatitinka ISO 11784 standarto arba ISO 11785 standarto A priedo, naminio gyvūnėlio savininkas arba už naminį gyvūnėlį atsakingas asmuo turi pateikti priemones, reikalingas integriniame grandyne užkoduotai informacijai nuskaityti patikrinimo metu.

Vakcinacija

Šunys, katės ir šeškai turi būti vakcinuoti nuo pasiutligės pagal vakciną pagaminusios įmonės rekomendacijas.  Šunys, katės ir šeškai gali būti vakcinuojama tik inaktyvuota vakcina, kurioje yra ne mažiau kaip vienas antigeninis vienetas vienoje vakcinos dozėje (Pasaulio Sveikatos Organizacijos standartas).

Veterinarijos sertifikatas arba naminio gyvūnėlio pasas

Naminius gyvūnėlius turi lydėti veterinarijos sertifikatas, išduotas valstybinio veterinarijos gydytojo, o kai naminiai gyvūnėliai iš Lietuvos išvežti į 1 lentelėje paminėtas šalis ir vežami atgal į Lietuvą – naminio gyvūnėlio pasas.
Nevakcinuotų jaunesnių kaip 3 mėnesių amžiaus šunų, kačių ir šeškų įvežimas iš trečiųjų šalių, nurodytų lentelėje, gali būti leidžiamas, jeigu šiose šalyse yra palanki pasiutligės epizootinė situacija.
Veterinarijos sertifikato pavyzdį galima rasti adresu http://www3.lrs.lt/c-bin/getgr?C1=bin&c2=231685&c3=5684.

Šuns, katės ar šeško savininkas arba už juos atsakingas asmuo turi pateikti LR pasienio veterinarijos poste patikrinti naminio gyvūnėlio pasą arba veterinarijos sertifikatą, kuris patvirtina, kad minėti naminiai gyvūnėliai atitinka nustatytus reikalavimus, taikomus jų įvežimui.

Kitus gyvūnus augintinius (graužikai, paukščiai) turi lydėti veterinarijos sertifikatas, kuriame atitinkamos šalies valstybinis veterinarijos gydytojas patvirtina, kad gyvūnai yra apžiūrėti prieš išvežimą, yra sveiki ir gali būti vežami.
 
(Šunų, kačių ir šeškų įvežimas į Lietuvos Respubliką iš 1 lentelėje nepaminėtų trečiųjų šalių)

Norinti įvežti bet kokį šunį į Lietuvą iš ES šalies reikia, kad šuo būtų paženklintas aiškiai įskaitoma tatuiruote arba poodine mikroschema turėtų gyvūno augintinio pasą gyvūno augintinio pase turi būti padaryta atžyma apie galiojančią vakcinaciją nuo pasiutligės.

 Į Lietuvą leidžiama įvežti ir nevakcinuotus šuniukus iki 3 mėn. amžiaus, užtikrinant kad toje vietoje, iš kurios šuniukas yra kilęs nėra registruotas pasiutligės židinys.

 Atvažiavus į Lietuvą reikės susitvarkyti reikalingus dokumentus dėl agresyvaus šuns laikymo pagal Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių

 (Žin., 2002, Nr. 56-2289) reikalavimus.

Atsakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas R.Žalys

Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys vykdyti maisto tvarkymą, privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.

Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimus išduoda teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 123-4693).

Maisto tvarkovas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių maisto sritį, reikalavimų laikymąsi jo valdomame maisto versle.

Maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.

Atsakė: VMVT l. e. Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Valerija Liutkevičienė

Oficialūs dokumentai reikalingi vaikų vasaros stovyklai veikti:

1.Oficialus leidimas iš teritorijos savivaldybės (suderintas dažniausiai su teritorinėmis švietimo įstaigomis);

2.Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, išduoda teritorinės VMVT (Žin., 2008, Nr. 123-4693), kad jį gauti reikalinga visiems būsimiems maisto tvarkymo darbuotojams pasitikrinti sveikatą, išklausyti higienos žinių, stovyklai reikia sudaryti sutartį su atestuota ar akredituota laboratorija dėl reikalaujamų vandens ir maisto produktų tyrimų, dirbti pasirengus pagal RVASVT principais pagrįstą savikontrolės sistemą :GHP ar RVASVT.

3.Maitinimo valgiaraščius iki stovyklos atidarymo privaloma suderinti su teritoriniu Visuomenės sveikatos centru, (Žin., 2004, Nr. 82-2956) „Vaikų vasaros poilsio stovyklos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.HN 79:2004“

4.Visais iškilusiais klausimais kreiptis į teritorinę VMVT.

6.HN 15: 2005 „Maisto higiena“ (ŽIn., 2005, Nr. 110-4023) reglamentuoja visą maisto tvarkymą.

Atsakė: VMVT Maisto skyriaus vyriausia gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė

Šiuo metu yra parengti šie Geros higienos praktikos vadovai (GHP) vadovai:

1. GHP taisyklės viešojo maitinimo įmonėms, 2003 m., platina UAB „Ad infinitum“.
2. GHP taisyklės maisto produktų prekybos įmonėms, 2004 m. , platina UAB „Ad infinitum“.
3. GHP taisyklės duonos, pyrago kepimo įmonėms, 2004 m., platina Kauno technologijos universitetas.
4. GHP taisyklės miltinės ir kreminės konditerijos įmonėms, 2004 m., platina Kauno technologijos universitetas.
5. GHP taisyklės aromatizuotų gėrimų gamybos įmonėms, 2004 m., platina UAB „Spartis“.
6. GHP taisyklės natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens gamybos įmonėms, platina UAB „Spartis“.
7. GHP taisyklės konservuotų vaisių ir daržovių įmonėms, platina UAB „Spartis“.
8. GHP taisyklės grūdų supirkimo, paruošimo ir saugojimo įmonėms, 2004 m., platina Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija.
9. GHP taisykles asmens sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įmonių maisto tvarkymo skyriams, platina Lietuvos dietologų draugija
10. Šviežių vaisių ir daržovių didmeninės prekybos įmonių GHP taisyklės, 2004 m., platina Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacija „Vaisiai ir daržovės“.

Atsakė: VMVT Maisto skyriaus vyriausia gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė

Lietuvos rinkoje esantys vaikų maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.

Atsakė: VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė V. Jarošienė

Sąrašą įmonių (ne EU), kurios gali eksportuoti į Europos Sąjungą žaliavas galite rasti : https://sanco.ec.europa.eu/traces/output/listsPerActivity_en.htm# , arba http://ec.europa.eu/food/food/biosafety/establishments/third_country/index_en.print.htm , kuriuose galima rasti trečiųjų šalių įmonių galinčių eksportuoti gyvūninius produktus į ES šalis.

Galite kreiptis į prekybos įmonę, kurioje įsigijote nekokybišką maisto produktą ir prašyti pakeisti produktą į kokybišką arba grąžinti sumokėtus pinigus. Šiuo atveju būtina išsaugoti pirkimo čekį.

Bet kuriuo atveju apie įsigytus nekokybiškus maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas galite pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokama visą parą veikiančia telefono linija (8~800) 40 403 arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje užpildyti vartotojo skundo/pranešimo dėl nekokybiškų maisto produktų bei viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų elektroninę formą-anketą.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24) patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Į HN 24 perkeltos Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatos. Geriamojo vandens saugos ir kokybės rodikliai, nurodyti  HN 24, atitinka Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimus.
Visi norminiai aktai reikalauja, kad geriamasis vanduo būtų skaidrus, be kvapo, drumzlių ir nuosėdų. Jame neturi būti užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų ar cheminių, sveikatai kenksmingų, medžiagų. Lietuvoje naudojamas požeminis vanduo. Jis yra gana švarus ir apsaugotas nuo išorinės taršos, tačiau tiekiant vandenį galimi įvairūs atvejai, kaip pavyzdžiui įrengimų montavimas, remonto darbai, avarijų likvidavimas, kurių metu gali būti užteršiamas vanduo.
Geriamajame vandenyje ieškomi ne patys užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai, kurių laboratorinis nustatymas ilgai užtrunka, o užkrečiamųjų ligų sukėlėjų „palydovai“. Paprastai nustatoma žarninės lazdelės (E. coli), žarniniai enterokokai. Žarninė lazdelė yra mikrobas, pastoviai gyvenantis žmonių ir gyvulių žarnyne. Ji pati kokio nors susirgimo nesukelia, bet, radus ją vandenyje, sakoma, kad vanduo yra užterštas. Tai rodo, kad į vandenį galėjo patekti fekalijų, o su jomis ir patogeninių bakterijų infekcinių ligų sukėlėjų: vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt.. Geriamajame vandenyje neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų ir virusų.
Mikroorganizmų - patogeninių bakterijų - poveikis žmogaus organizmui visuomet yra ūmus. Todėl mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. Tik taip galima išvengti jų rizikos - ūminių infekcinių susirgimų.
Tiekti mikrobinių reikalavimų netenkinantį vandenį negalima. Pagrindinė priemonė yra vandens dezinfekavimas.
Geležis yra svarbus žmogaus mitybos elementas. Geležies koncentracijos geriamajame vandenyje, siekiančios 1-2 mg/l yra nekenksmingos žmonių sveikatai. Tačiau ir daug mažesnės geležies koncentracijos kartais pablogina vandens skonį, ar jo spalva gali pasikeisti. Skalbiniai pagelsta, kai vandenyje yra virš 0,3 mg/l geležies. Pašalinus iš vandens geležies perteklių, pagerėja jo skonis, spalva, tokį vandenį patogiau naudoti buityje. Be to mažesni geležies kiekiai vandenyje mažina geležies bakterijų kaupimąsi vandentiekio vamzdynuose.
Sveikatai kenksmingos yra cheminės (toksinės) medžiagos, kuriomis gali būti užterštas geriamasis vanduo.
Visuose gamtiniuose vandenyse yra tam tikras kiekis ištirpusio fluoro. Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus, t.y. nesudaro jokių drumzlių. Jo poveikis sveikatai yra lėtas ir, dažniausiai, negrįžtamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi plačius tyrimus nustatė, kad fluoro koncentracijai geriamajame vandenyje, viršijant 1,5 mg/l atsiranda vaikų dantų fluorozės pavojus, o kai fluoro koncentracija viršija 10 mg/l atsiranda kaulų fluorozės pavojus. Skirtingos šalys nustato nevienodus reikalavimus fluoro koncentracijoms geriamajame vandenyje:
Cheminės (toksinės) medžiagos nitratai ir nitritai ir kt. Nitritams ypač jautrūs naujagimiai. Naujagimių raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra hemoglobinas, kuris lengvai jungiasi su nitritais. Kraujyje susidaro methemoglobinas. Organizme vystosi vidinis deguonies badas. Apsinuodijęs kūdikis gali net mirti.
Apie normas sveikam gyvenimo būdui gal Jums galėtų išsamiau atsakyti Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintomis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (Žin., 2004, Nr. 84-3050) nuostatomis, vienkartinę licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, išduoda atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.

Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto nuostatomis, nuo 2009 m. sausio 1 d., parodose leidžiama prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, o masiniuose renginiuose ir mugėse - natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų.

Informuojame, kad Lietuvoje genetiškai modifikuotus maisto produktus, jų ženklinimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų.

Jeigu į maisto sudėtį įeina genetiškai modifikuoti maisto produktai (pvz. sojos produktai), pagaminto produkto ženklinimo etiketėje sudedamųjų dalių sąraše būtina užrašyti žodžiais, bet ne trumpinant žodžius ir nėra patvirtinta ir specialaus ženklo. Būtina aiškiai išskaitomai parašyti:  pvz: „sojos aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“, arba gaminio sudėtyje naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų turinčių maisto produktų. Pvz. gaminant sausainius, kaip sudedamoji dalis, naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotu sojų pupelių. Ženklinant sausainius sudedamųjų dalių sąraše būtina nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą pažymime, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) visada reaguoja į vartotjų pranešimus (skundus) siekiant ginti jų interesus. Pirkimo kvitas reiklaingas norint, kad maisto tvarkymo subjetas pakeistų prekę tinkama ar grąžintų už ją sumokėtus pinigus.

Norime Jus informuoti, kad pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO (Žin. 2007, Nr. 12-488) 20 straipsnį, vartotojas manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turite kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad pažeistos jo teisės, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalvimus, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo prašome kreiptis į VMVT.