2008 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo įsteigtas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – Institutas), reorganizavus Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ir Valstybinę veterinarinių preparatų inspekciją. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sustiprinti vartotojų interesų apsaugą, maisto ir pašarų saugos bei gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimų įgyvendinimą. Institutas įsteigtas Rizikos vertinimo departamentas, kuriame dirba veterinarijos gydytojai, technologai, biologai, visuomenės sveikatos specialistai ir kt.
Institutas yra rizikos vertinimo institucija, teikianti mokslinę ir techninę informaciją maisto saugos klausimais nuo lauko iki stalo. Instituto ekspertai teikia mokslinė nuomonė svarbi Tarnybai rengiant teisės aktus.
Rizikos analizę sudaro trys esminiai komponentai:
- rizikos įvertinimas,
- rizikos valdymas,
- pranešimas apie riziką.
Rizikos įvertinimas – tai moksliškai pagrįstas procesas, susidedantis iš keturių elementų: pavojaus nustatymo, pavojaus apibūdinimo, poveikio įvertinimo, rizikos apibūdinimo.
Pagrindinis Instituto uždavinys – analizuoti mokslinę informaciją maisto ir veterinarijos srityse bei atlikti:
- cheminių teršalų maisto produktuose ir nepageidaujamų medžiagų pašaruose rizikos vertinimą,
- maisto ir pašarų mikrobiologinio užterštumo rizikos vertinimą,
- maisto priedų ir papildų bei naujų maisto produktų rizikos vertinimą,
- genetiškai modifikuotų organizmų ir jų produktų rizikos vertinimą,
- pašarų priedų rizikos vertinimą,
- technologinių procesų įtakos maisto ir pašaru saugai vertinimą,
- gyvūnų laikymo ir transportavimo sąlygų įtakos sveikatai ir gerovei vertinimą,
- rizikos gyvūnų gerovei vertinimą,
- gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių bei jų sukėlėjų epidemiologinę analizę,
- veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų kokybės, saugumo ir efektyvumo vertinimą.
Institutas dalyvauja gyvūnų ligų, maisto, pašarų stebėsenos ir kontrolės programose, krizių valdyme, veterinarinių preparatų ir biocidų autorizavime. Institute atnaujinta ir patobulinta laboratorinių tyrimų informacinė sistema ir nuo 2009 m. laboratorinių turimų rezultatus pateiks su įvertinimo išvada. Tyrimų rezultatai bus vertinami vadovaujantis teisės aktais ir moksliniu rizikos vertinimu. 2009 m. Institutas numato įkurti Mokslinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo komitetą svarbiausių maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo klausimų sprendimui.
Institutas stiprina socialinių partnerių ir vartotojų pasitikėjimą Instituto darbu rizikos vertinimo srityje, tiriant vartotojų poreikius ir jų supratimą rizikos vertinimo srityje.
Institutas bendradarbiauja su Europos maisto saugos (EFSA) ir Europos vaistų (EMEA) tarnybomis ir kitų šalių rizikos vertinimo institucijomis, mokslo ir mokymo įstaigomis ir organizacijomis informacijos mainų, rizikos vertinimo ir platinimo srityse, dalyvauja tarptautinėse programose ir moksliniuose projektuose.2008 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos rizikos vertinimo institutu.
2009 m. gegužės mėn. Lietuvoje vyko EFSA organizuojamas patarėjų forumas gyvūnų sveikatingumo klausimais, kuriame dalyvo EFSA direktorė, EFSA Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės komiteto nariai ir ES šalių narių rizikos vertinimo institucijų aukščiausi pareigūnai.
Laboratorija – objektyvioji kontrolės priemonė
Tarnyba Lietuvos Respublikoje turi pavaldžių laboratorijų tinklą, kurį sudaro Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Insituttas) laboratorijos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje bei apskričių VMVT laboratorijos Alytuje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Insitutto Laboratorijos Klaipėdos ir Telšių apskričių VMVT laboratorijos yra akredituotos pagal ISO 17025 standartą „Bendrieji reikalavimai tyrimų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“.
Insituttas yra Lietuvos Respublikos kontrolinė maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų saugos ir kokybės, gyvūnų ligų tyrimo laboratorija.
Institute yra tarptautinius ir Europos standartus atitinkančios laboratorijos, kuriose dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai bei techninis personalas, įvaldęs pažangiausius ir sudėtingiausius tyrimo metodus bei moderniausią įrangą. 2008 m. plečiant techninę bazę ir laboratorinių tyrimų spektrą įsigyta pulsuojančio lauko gelio elektroforezės (PLGE) sistema mikroorganizmų tipų nustatymui, minimalios inhibicinės koncentracijos (MIK) įranga, skirta jautrumui antibiotikams nustatyti, skysčių chromatografas su dvigubu masių spektrometru (LC-MS/MS) bei įdiegti nauji tyrimų metodai (svarbiausi – dioksinų, naujų maisto teršalų (furanų, akrilamido), tetraciklinų grupės antibiotikų maisto produktuose tyrimai).
Institute įdiegta ir akredituota kokybės sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025, GOST-R ir Rospotrebnadzor standartų reikalavimus yra nuolat tobulinama, plečiamos akreditacijos sritys – tai užtikrina, kad Instituto laboratorijų veikla ir taikomi analizės metodai atitinka ES ir tarptautinius reikalavimus. Pagal ISO 17025 akredituota 560 tyrimo metodų (iš jų 50 per 2008 m.), GOST-R– 729, Rospotrebnadzor – 470. 2007 m. suteikta teisė naudoti Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo (ILAC) ženklą, reiškiantį tarptautinį atliekamų tyrimų rezultatų pripažinimą.
Sukurta Instituto struktūra garantuoja nepriklausoma ir objektyvia moksline nuomone pagrįstą efektyvų maisto saugos, vartotojų apsaugos, gyvūnų sveikatingumo ir veterinarijos reikalavimų vykdymą šalyje. Instituto laboratorijos atlieka oficialią maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo ir mineralinio vandens, pašarų ir jų žaliavų, gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę pagal valstybės finansuojamas programas siekiant užtikrinti prekybą gyvūnais bei maisto produktais. Taip pat Institutas teikia rizikos vertinimo ir laboratorinių tyrimų paslaugas verslo subjektams bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims siekiant užtikrinti maisto saugą, gyvūnų sveikatą bei gerovę vykdant savikontrolės programas bei siekiant aprūpinti vartotojus geros kokybės pilnaverčiais maisto produktais