Nesaugus maistas ir pašarai RASFF

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau- VMVT) įtraukta į Europos Komisijos RASFF sistemą (Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką,  sistema). Ši sistema kontroliuoja skubų informacijos perdavimą apie nesaugius maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią nesaugių maisto produktų ir pašarų platinimui bei siekiant, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai.

Lietuvos Respublikos rinkoje ar pasienyje nustačius maisto produktų ar pašarų saugos reikalavimų neatitikimų, VMVT apie tai turi informuoti Europos Komisiją, pateikti visus produktų dokumentus. Europos Komisija perspėja kitas ES šalis nares apie nesaugius produktus, migruojančius Europoje.  

2008 metais į Lietuvos rinką nepateko daugiau kaip 670 t nesaugių maisto produktų ir 186t pašarų

Tarnyba per 2008 metus nustatė 49 importuojamų nesaugių maisto produktų atvejus ir 1 – nesaugių pašarų atvejį (14 atvejų daugiau nei 2007 m). Apie tai Tarnyba informavo Europos Komisiją, išsiųsdama skubius pranešimus RASFF sistema. 21 pažeidimas buvo nustatytas rinkos kontrolės metu (parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, didmeniniuose sandėliuose), o 29 – importo kontrolės metu. Vykdant importo kontrolę, RASFF sistema gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos vertinimo faktorius. Visi duomenys apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą duomenų bazę. Teritoriniai VMVT padaliniai, visoje Lietuvoje atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų valstybinę kontrolę, praėjusiais metais dėl nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraudė tiekti į rinką daugiau kaip 670 tonų nesaugių maisto produktų ir 186 tonas nesaugių pašarų.

 

Dėl saugos reikalavimų neatitikimų Lietuvos rinkoje buvo uždrausta realizuoti 364 t ryžių iš Pakistano, 100,0 t žuvies miltų iš Maroko, 40,0 t radioaktyvių mėlynių iš Baltarusijos, 37,0 t saulėgrąžų sėklų iš Moldovos ir Argentinos, 34,0 t džiovintų bananų iš Vietnamo, 27,0 t šaldytos žuvies iš Kinijos ir Rusijos, 25,5 t šaldytų vištienos krūtinėlių iš Brazilijos, 24,0 t šaldytos kiaulienos be kaulų iš JAV, 23,0 t paukštienos ir 21,6 t vištienos sparnelių iš Lenkijos, 20,7 t granatų iš Egipto ir Indijos, 12,6 t apelsinų iš Ispanijos, 19,0 t riešutų iš Kinijos, 5,0 t šaldytų vištienos širdelių iš Olandijos, 3,5 t vištienos kukulių iš Latvijos, 2,5 t kramtomosios gumos iš Kinijos, 2,2 t saldainių iš Kolumbijos, 4 079 pakuočių maisto papildų iš Vokietijos, Latvijos, JAV, 192 960 vnt. Coca Cola gėrimų iš Čekijos, 46,0 t Guaro miltų iš Indijos, skirtų pašarų gamybai ir kt.

 

Lietuvos rinkoje uždrausta platinti maisto produktus dėl šių priežasčių: buvo nustatyti aflatoksinai (grybelių gaminami toksinai) – 14 atvejų, mikrobiologinė tarša (Salmonella, Campylobacter, Listeria monocytogenes) – 9 atvejai, vartoti neleistini maisto priedai (E127-eritrozinas, E-210, E-160b) – 7 atvejai, pesticidai (lambda-cihaltrinas, diazinonas, dimetoatas, etionas) – 6 atvejai, parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex) – 5 atvejai, produktų apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote – 3 atvejai, blogas organoleptinis įvertinimas – 2 atvejai. Po vieną kartą buvo nustatyti benzo(a)pireno, pasibaigusio tinkamumo vartoti termino, neteisėto tiekimo į rinką ir blogos temperatūros kontrolės atvejai.

 

Pagal produktų grupes dažniausiai skųstasi dėl riešutų ir jų produktų – 753 pranešimai, žuvininkystės produktų – 465, vaisių ir daržovių – 461, mėsos ir jos produktų – 247, medžiagų, besiliečiančių su maistu (medžiagos, naudojamos maisto produktų pakavimui, fasavimui, laikymui ir pan.) – 179, grūdų ir duonos gaminių – 158.

 

Lyginant kelių pastarųjų metų RASFF sistema gautus Europos Komisijos statistikos duomenis, galima būtų teigti, kad skubiųjų pranešimų tendencijos išlieka panašios. Kasmet jų dėl nesaugių maisto produktų bei pašarų gaunama apie 2,8 tūkstančio. Daugiausiai nesaugių maisto produktų sustabdoma, kad nepatektų į ES rinką, gautų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, Turkija, Iranas, JAV, Indija. Dažniausiai pažeidimai nustatomi riešutuose, žuvų ir mėsos produktuose, vaisiuose ir daržovėse, grūdų ir duonos gaminiuose.