Vandens kontrolė

Viešai tiekiamo vandens kontrolė 2008 metais

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) apibendrino 2008 m. apskričių, miestų, rajonų VMVT vykdytos valstybinės viešai tiekiamo geriamojo vandens kontrolės rezultatus. Šalyje yra 373 geriamojo vandens tiekėjai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kurie eksploatuoja daugiau, kaip 1900 geriamojo vandens tiekimo subjektų. Daugiametė VMVT kontrolės analizė rodo, kad miestų gyventojai yra aprūpinami kokybišku geriamuoju vandeniu. 

Stambieji geriamojo vandens tiekėjai (specializuotos vandens tiekimo įmonės), eksploatuojančios miestų, rajonų centrų geriamojo vandens tiekimo objektų teritorijas, atlieka visus ar didžiąją dalį reglamentuojamų tyrimų (Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), tiria mikrobiologinius, indikatorinius, cheminius (toksinius) ir radiologinius rodiklius. Kiekvienais metais geriamojo vandens tiekėjai objektų teritorijose, kuriose tiekiama vidutiniškai daugiau kaip 1 000 m³ per parą arba aprūpinama daugiau kaip 5 000 gyventojų, atlieka beveik 100 000 geriamojo vandens tyrimų. Tyrimai, neatitikę HN 24:2003 reikalavimų, sudarė mažiau kaip 1% visų atliktų tyrimų.

Nesaugus geriamasis vanduo tiekiamas šiaurės vakarų Lietuvos miestams – Palangai, Kretingai, Kelmei, Klaipėdai (iš Klaipėdos miesto I vandenvietės), nes fluoridų koncentracija viršija nustatytą leistiną normą (1,5 mg/l).

Šiaurės vakarų Lietuvoje fluoridų (cheminiai toksiniai elementai) šalinimo iš viešai tiekiamo geriamojo vandens įrenginiams statyti yra skirtos lėšos iš ES struktūrinių fondų. Palangoje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Palangos vandenys“) fluoridų iš geriamojo vandens šalinimo technologijas numatyta įdiegti 2009 m. I ketv., Kretingoje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Kretingos vandenys“) – 2009 m. pabaigoje, Klaipėdoje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Klaipėdos vanduo“) – 2010 m. pradžioje.

Šiaurės vakarų Lietuvos mažų miestelių ir kaimų gyventojams iš daugiau kaip šimto vandenviečių Kretingos, Klaipėdos, Skuodo, Telšių, Kelmės, Mažeikių rajonuose tiekiamame geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija viršija leistiną normą (1,5 mg/l) 1,1 – 4 kartus, tačiau jose nėra numatyta diegti fluoridų šalinimo technologijas artimiausioje ateityje.

Kaip ir ankstesniais metais, susirūpinimą kelia smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų viešai tiekiamo gyventojams geriamojo vandens sauga ir kokybė (žemės ūkio bendrovės, kaimo bendruomenės, individualios įmonės, fiziniai asmenys (pajininkai), seniūnijos, biudžetinės įmonės (kolegijos, verslo mokyklos, pensionatai ir kt.), kurie eksploatuoja daugiau, kaip 500 subjektų (25 % visų subjektų). Smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų atsakomybė norminiais dokumentais neapibrėžta, jiems trūksta specialistų ir lėšų vandentvarkos objektams tinkamai prižiūrėti. Tokių objektų perdavimas į specializuotų vandentvarkos įmonių balansą yra sudėtingas, nėra pilnai apibrėžtas teisiniais dokumentais. Nuo 2005 m. iki 2009 m. sausio 1 d. geriamojo vandens tiekėjų sumažėjo tik 20%.

2008 m. 12 kartų laikinai buvo sustabdytas geriamojo vandens tiekimas, nustačius mikrobinę ar cheminę taršą. Laikinai buvo uždrausta tiekti nesaugų vandenį:  

Klaipėdos rajone:
Vėžaičių seniūnijos Macuičių kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – fizinis asmuo, atsakinga – Jadvyga Vilkienė), Veiviržėnų seniūnijos Šukaičių kaimo vandenvietėje (atsakingas asmuo – Petras Pakalniškis), Veiviržėnų seniūnijos Skomantų vandenvietėje (atsakingas asmuo – Antanas Šertvytis), Priekulės seniūnijos Lankupių kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – Lankupių kaimo bendruomenė), Kretingalės seniūnijos Karklės kaimo vandenvietėje, (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Klaipėdos rajono vandenys“).

Skuodo rajone:
Ylakių seniūnijos Raudonių kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – fizinis asmuo, atsakingas – Stasys Liaučys), Ylakių seniūnijos Baltrimų kaimo vandenvietėje (atsakingas asmuo – Justinas Buivydas).

Panevėžio rajone:
Raguvos vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis“).

Pasvalio rajone:
Krinčino seniūnijos Žabynės kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – ŽŪB „Žabynė“).

Vilniaus rajone:
Paberžės seniūnijos Glitiškių kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Nemenčinės komunalininkas“), Maišiagalos seniūnijos Karvio kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Pagirių komunalininkas“).

Širvintų rajone:
Jauniūnų seniūnijos Šiaulių kaimo vandenvietėje (geriamojo vandens tiekėjas – UAB „Širvintų vandenys“).

VMVT kontroliuodama geriamojo vandens kokybę, vykdo ūmių žarnyno infekcinių susirgimų protrūkių prevenciją, informuoja gyventojus apie galimą pavojų sveikatai. Nuo 2003 m. žarnyno užkrečiamųjų ligų susirgimų protrūkių dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens nebuvo užregistruota.

Indikatoriniai rodikliai (amonis, bendroji geležis, drumstumas) nustatomi beveik visų šalies rajonų mažų miestelių ir kaimų vandenvietėse, kur nėra įdiegtos bendrosios geležies šalinimo technologijos, tik jų vertės yra skirtingos.

Sovietmečiu (prieš 30–40 metų) įrengti vandentvarkos objektai yra fiziškai ir moraliai susidėvėję. Dėl antrinio vandens užterštumo – nekokybiškų medžiagų, esančių vandentiekio bokštų talpų konstrukcijose ir vandentiekio tinkluose, ypač pablogėja geriamojo vandens kokybė ir juslinės savybės. Tai galima pajusti vartojimo vietose, naudojant vandenį iš vandentiekio čiaupų. Daugelyje vandenviečių gręžinių vandenyje bendroji geležis viršija specifikuotą normą iki 15 kartų (Vilniaus, Ukmergės, Ignalinos, Molėtų, Alytaus, Pakruojo, Šakių, Šiaulių, Tauragės ir daugelio kitų rajonų vandenvietėse).

Apibendrinus 2006 – 2008 m. atliktų viešai tiekiamo geriamojo vandens patvirtinamųjų tyrimų duomenis, galima teigti, kad geriamajame vandenyje geležies rodikliai pastoviai viršija HN 24: 2003 reglamentuojamą specifikuotą vertę (200 µg/l) nuo keleto iki 78 kartų. Pavyzdžiui, Kuršėnų komunalinio ūkio, Šiaulių rajone tiekiamame vandenyje nustatyta 15 730 µg/l geležies, Jurbarko rajone, iš Rutkiškių k. vandenvietės tiekiamame vandenyje –10 659 µg/l.

Vyrauja nuostata, kad indikatoriniai rodikliai tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau neatsiejamai parodo geriamojo vandens savybes, jo ruošimo ir tiekimo technologijų trūkumus. Leistinų normų viršijimo priežastimis, kai aptinkami padidinti bendros geležies, mangano, amonio kiekiai, ar didesnis drumstumas, gali būti geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologijų pažeidimai. Geriamojo vandens, kurio indikatorinio rodiklio (bendrosios geležies) vertė ženkliai viršijama, kokybė bei juslinės savybės yra blogesni, toks vanduo gali kelti riziką vartotojų sveikatai. Tokį teiginį įvertino ir patvirtino Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (www.nmvrvi.lt). Geležies perteklius žmogaus organizme gali sukelti ligą, vadinamą hemochromatoze, o trūkumas – anemiją.

Padidinti amonio kiekiai nustatyti Nidos, Preilos vandenvietėse, Alytaus, Šilutės ir kt. rajonų vandenvietėse. Natūraliai amonio aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje. Patekus į vandenį net ir nedideliam kiekiui organinių medžiagų, gaminasi amoniakas, kuriam skylant, susidaro amonis.

Geriamajame vandenyje, tiekiamame Joniškio miestui iš Joniškio miesto vandenvietės, taip pat iš kai kurių Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Kėdainių rajonuose esančių vandenviečių, nustatyti padidinti sulfatų kiekiai. Didžiausia sulfatų koncentracija (1160 mg/l) buvo nustatyta geriamajame vandenyje, tiekiamame iš Petrašiūnų vandenvietės (Pakruojo raj.). Sulfatai nepašalinami iš vandens nė vienu iš įprastų vandens gerinimo metodų.

VMVT specialistų požiūriu, būtina kuo skubiau spręsti šias problemas:

– perimti geriamojo vandens tiekimo subjektus (vandentiekius) iš smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų į specializuotų vandentvarkos įmonių balansą;
– gerinti geriamojo vandens kokybę, šalinant fluoridus, geležį, sulfatus ir kt. ;
– numatyti naujų vandentiekio tinklų plėtrą gyvenvietėse bei senųjų tinklų rekonstrukciją.

VMVT aktyviai dalyvauja sprendžiant geriamojo vandens kokybės gerinimo problemas. Teritorinės VMVT rengia pasitarimus su geriamojo vandens tiekėjais, rajonų savivaldybių atstovais, Aplinkos ministerijos rajoninių Aplinkos apsaugos departamentų, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centrų specialistais. Pasitarimuose analizuojami kontrolės rezultatai, akcentuojamos smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų problemos. 2008 metais VMVT organizavo tarpžinybinį pasitarimą dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės su Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus rajono savivaldybės atsakingais darbuotojais.

Remiantis suinteresuotų žinybų bendra nuomone, galima teigti, kad vandentvarkos objektų perėmimas iš smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų į specializuotų vandentvarkos įmonių balansą vyksta labai lėtai, mažai lėšų skiriama geriamojo vandens saugai ir kokybei gerinti, diegti naujas technologijas. Labai vangiai vykdomas Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1167 „Dėl Lietuvos miestų ir miestelių vandentvarkos ūkio plėtojimo pagrindinių krypčių” (Žin., 1997, Nr.97-2461) (1.3 p., 4.8 p. nuostatos). Padėtis vandens ūkyje pagerėtų, jei būtų įgyvendintos LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82 – 3260) ir jį lydinčiųjų teisės aktų nuostatos.


 

Cituojant prašome nurodyti šaltinį