Paieška

Kontaktai

Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įstaiga
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188601279
Adresas: Siesikų g. 19,
LT-07170 Vilnius.
Tel. (8 5) 240 4361,
Faks. (8 5) 240 4362
El. paštas: vvt@vet.lt

Naujienų prenumerata

Gyvūnų ligos



Gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiai Europoje:
 
Naujienos. Spausti čia
 
 
Gyvūnų sveikatingumo kontrolės patikrinimo aktų formos:
 
 
 
Iš Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nurodytų A grupės ligų buvusio sąrašo Lietuvoje 1982 m. buvo registruota snukio ir nagų liga, 1992 m. – kiaulių klasikinis maras ir 1989 m. – paukščių Niukaslio liga, 1992 m. ir 2009 m. liepos 11 d. Panevėžio rajone – kiaulių klasikinis maras.
 
 
Klasikinis kiaulių maras. Spausti čia 
 
Klasikinis kiaulių maras buvo išplitęs Lietuvoje iki 1976 metų ir po 14 metų pertraukos liga registruota 1990 metais. Buvo nustatyti sergantys šernai. Ligos likvidavimui ir prevencijai be kitų vykdytų priemonių, visos kiaulės buvo vakcinuojamos. 1992 metų pabaigoje likviduoti 2 paskutiniai kiaulių klasikinio maro židiniai. Nuo 2000 m. liepos 1 d. kiaulės nuo klasikinio maro nevakcinuojamos. Dėl kiaulių klasikinio maro 2008 m. ištyrus 1465 kiaules ir 684 šernus, reagavusių nerasta.
 
2009 m. liepos 11 d. nustatytas klasikinio kiaulių maro atvejis Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajone, Rabikių kaime, UAB “Pasodėlė” priklausančioje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma 445 veislinės kiaulės. Likviduojant ligos protrūkį, visos fermoje buvusios kiaulės sunaikintos.
2010 metais ištyrus 4815 kiaulių ir 126 šernus, teigiamų atvejų nenustatyta.
 
2011 metais birželio ir liepos mėnesiais patvirtinti penki klasikinio kiaulių maro atvejai Jonavos rajone: UAB „Beržų kompleksas“ 3 fermose Šilų kaime, Praulių kaime ir Blaudžių kaime, UAB „Miva“ ir Pauliukų ŽŪB. Visose kiaulių fermose visos ten laikytos kiaulės buvo sunaikintos (viso 39110 vnt.). 

 
Trichineliozė
Per 2009 m. ištyrus 549146 kiaulių nustatyti 7 kiaulių trichineliozės atvejai. Ištyrus 24680 sumedžiotų šernų, nustatyti 86 trichineliozės atvejai. Iš 2441 ištirtų arklių trichineliozė nenustatyta. Iš 11 lapių trichineliozė nustatyta 2 lapėms. Ištyrus 1 katę, 12 mangutų ir 42 kitus naminius ir laukinius gyvūnus trichineliozė nenustatyta.

Per 2010 m. ištyrus 723408 kiaulių nustatyti 16 kiaulių trichineliozės atvejų. Ištyrus 22600 sumedžiotų šernų, nustatyti 92 trichineliozės atvejai. Iš 2250 ištirtų arklių trichineliozė nenustatyta. Iš 9 lapių trichineliozė nustatyta 6 lapėms. Ištyrus 2 mangutus nustatyta trichineliozė. Kitiems ištirtiems 26 naminiams ir laukiniams gyvūnams trichineliozė nenustatyta.


Snukio ir nagų liga
Paskutinio susirgimo atvejąs užregistruotas 1982 metais. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos buvo nutraukta 1985 metais. Kadangi Lietuva vykdo snukio ir nagų ligos monitoringo programą ir profilaktines priemones, 1996 metų vasario mėn. pripažinta Lietuva laisva nuo snukio ir nagų ligos. Pagal minėtą programą 2010 metais ištirta: galvijų – 58, kiaulių – 374, avių ir ožkų – 40, šernų – 94, elnių – 4, stirnų – 7, kitų laukinių gyvūnų – 17 kraujo mėginių. Reaguojančių nerasta.
 

2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija prieš pasiutligę. Tais metais Lietuvoje buvo užregistruota 2232 pasiutligės atvejai. Sistemingai vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją rezultatai kasmet gerėja. 2007 m. nustatyta – 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63 pasiutligės atvejai. Praėjusiais 2010 metais – nustatyta tik 33 atvejai, iš jų - 2 atvejai naminiams gyvūnams. 14 susirgimų nustatyta lapėms ir 13 usūriniams šunims.

Pasiutligė užregistruota 13 Lietuvos rajonų - Ignalinos, Šalčininkų, Zarasų, Širvintų, Molėtų, Vilniaus, Varėnos, Utenos, Kauno, Raseinių, Skuodo, Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Daugiausiai - 23 pasiutligės židiniai - užregistruota rytiniuose Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija, todėl galima daryti prielaidą, kad užkratas į mūsų šalį pateko iš kaimyninės šalies, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nebuvo vykdoma.

Spongiforminės encefalopatijos (USE)
Tarnyba užtikrina, kad į Lietuvos rinką patenkanti galvijiena yra saugi ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Uždraustas mėsos kaulų miltų (MKM), kraujo miltų (KM), pašarų priedų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, importas, jų panaudojimas gyvulių, paukščių ir žuvų pašarų gamyboje.

Nuo 2000 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (Institutas). atliekami USE tyrimai. Tarnyba galvijų spongiforminės encefalopatijos (kempinligės) stebėseną vykdo nuo 2000 m. Tiriami visi sveiki skerdžiami galvijai, vyresni kaip 30 mėnesių amžiaus, priverstinai paskersti galvijai, vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus, nugaišę galvijai ir kiti padidintos rizikos grupei priklausantys galvijai ir avys, ožkos – vyresni kaip 18 mėnesių amžiaus.

 2010 metais greituoju Bio-Rad tyrimo metodu ištirti 84973 galvijai (iš jų 81381 paskersti sveiki (iš jų 4213 ištirti komerciniais tikslais), 1577 priverstinai paskerstų vyresnių kaip 24 mėn. amžiaus, 206priverstinai paskersti sergantys, 1809 nugaišę (į šį skaičių neįtraukti 195 iš Latvijos Respublikos pristatyti į UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” utilizacijai galvijai), 2279 avys (iš jų 2263 paskerstos sveikos ir 16 nugaišusių) ir 77 ožkų (iš jų 71 paskerstų sveikų, 6 nugaišusi).
 
Bruceliozė
Kiekvienais metais aiškinant bruceliozę serologiškai ištiriama nemažai galvijų. 2010 metais ištirtos 12034 bandos, 138412 galvijų, tiriant jungtinius pieno mėginius. Ištyrus iš 23138 bandų, 96339 karvių kraujo serumo mėginius tame tarpe ir pakartotinai, užkrėstų galvijų nenustatyta. Taip pat ištirti 5008 galvijai komerciniais tikslais – užsikrėtusių nenustatyta. Dėl abortų ištyrus 49 abortuotų vaisių, 85 kraujo mėginiai, teigiamų nenustatyta.
 
Kiaulių bruceliozės paskutinis židinys buvo užregistruotas 1991 metais Telšių rajone. Ankstesniais metais buvo nustatomi pavieniai kiškių bruceliozės atvejai. 1999–2010 metais reaguojančių kiškių nenustatyta.

Avių ir ožkų bruceliozė – Europos Komisija 2010 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą 2010/391/ES, kuriuo pripažino Lietuvą laisva nuo avių ir ožkų bruceliozės (B. melitensis). 2009 metais ištyrus 5 bandas (84 avys) ir po abortų – 6 avis, teigiamai reaguojančių nenustatyta. 2009 metais ištyrus 162 ir po abortų 2 ožkas, teigiamai reaguojančių nenustatyta. 2010 metais ištyrus 338 avis ir 18 ožkų, teigiamai reaguojančių nenustatyta
 

Tuberkuliozė
2010 m. ištyrus 547178 galvijus (tame tarpe ir 2 kartus), pakartotinos alerginės reakcijos atliktos 8659 galvijams. Atlikus lyginamąjį tyrimą kontrolinį skerdimą viename židinyje nustatyti 33 užsikrėtę galvijai. Židinys likviduotas.

Kiaulių tuberkuliozė. 2005 metais ištyrus 596 kiaules, 2006 metais – 4264 kiaules, 2007 m. – 6030 kiaulių, 2008 m. – 3830 kiaulių, 2009 m. – 52423 kiaulių, 2010 m. – 33037 kiaulės reaguojančių į tuberkuliną nebuvo.

Galvijų leukozė
2010 metais, ištyrus serologiškai pieno mėginius 11982 bandos (131524 galvijai) ir pertyrus įtariamai reagavusių jungtinių pieno mėginių 686 karves ir serologiškai ištyrus 99732 galvijų kraujo mėginius, reagavo 63 galvijai, visi likviduoti.
 
Galvijų infekcinis rinotracheitas 2010 metais, ištyrus 65 bandas (1351 galviją) teigiamai reagavusių – 53. Vykdant ligos likvidavimo programas suvakcinuoti 15304 galvijai.
 
Galvijų virusinė diarėja (GVD) – 2010 metais, ištyrus 1260 galvijus, teigiamai reagavo 40 galvijų. Profilaktiškai suvakcinuoti 9505 galvijų.
Paratuberkuliozė – ištirti 889 galvijai ir 168 ožkos teigiamų atvejų nenustatyta.
Hipodermozė – 2010 metais apžiūrėtų 48353 galvijų, hipodermozė rasta 62 galvijams. Profilaktiškai nuo susirgimo apruoštas 170 galvijų.
 
Leptospirozė – 2010 metais ištyrus 923 galvijus, nustatytas 41 seroteigiamas galvijas. Gydyti 7497 galvijai. Ištyrus 27 bandose 849 kiaules, rasta 45 seroteigiamos Kliniškai ir patologoanatomiškai liga nenustatyta. Profilaktiškai suvakcinuotos 81054 kiaulės
 
Infekcinė arklių anemija – 2010 metais 152 bandose ištirti 1211 arkliai. Teigiamai reaguojančių, sergančių arklių nebuvo.
 
Įnosės – 2010 metais 152 bandose ištirti 1183 arkliai. Teigiamai reaguojančių, sergančių arklių nebuvo.
 
Aujeskio liga – paskutinieji kiaulių susirgimai buvo Panevėžio rj. AB “Krekenavos agrofirma”, Šalčininkų rj. UAB “Naujasodis” ir Širvintų rj. ŽŪB “Širvinta”. Ligos židiniai likviduoti 1988 metais ir nuo to laiko minėtuose ūkiuose kiaulės buvo vakcinuojamos gyva Aujeskio ligos vakcina. Nuo 1992 metų pradėta vakcinuoti inaktyvuota vakcina. 1994 metais Šalčininkų rj. vakcinacija nutraukta, susirgimų nebuvo. 1995 metais inaktyvuota Aujeskio ligos vakcina buvo vakcinuojama pagrindinė kiaulių banda minėtuose Panevėžio ir Širvintų rj. ūkiuose. Vakcinuojama buvo 1996 ir 1997 metais. 1998 metais Širvintų komplekse vakcinacija nevykdyta. AB “Krekenavos agrofirma” nuo šios ligos 1998 metais buvo suvakcinuotos 68394 kiaulės. Nuo 1999 metų kiaulės Respublikoje nevakcinuojamos.
 
Kiaulių raudonligė – 2010 metais suvakcinuota 494733 kiaulės. Gydyta 895 kiaulės.
 
Parvovirusinė infekcija – 2010 m. ištyrus 234 kiaules, teigiamų nenustatyta. Profilaktiškai suvakcinuotos 166370 kiaulių.
 
Kvėpavimo-reprodukcinis sindromas – 2010 metais vakcinacijos kontrolei ir ligos stebėsenai ištirti 4478 mėginiai, antikūnai aptikti 29 mėginiuose. Suvakcinuota 44098 kiaulės.
 
Mikoplazmozė– 2010 metais profilaktiškai suvakcinuotos 370589 kiaulės.
 
Kiaulių atrofinis rinitas neregistruojamas – 2006 m. ištyrus 4172 kiaules, 2007 m. – 1613 kiaulių, reaguojančių nebuvo. Profilaktiškai 2006 m. suvakcinuotos 21077 kiaulės, 2007 m. - 21581, 2008 m. – 20124, 2009 m. – 22647, 2010 m. – 20063 kiaulės.

 

Paskutinis atnaujinimas: 2013-05-24 02:56:12