Bendradarbiavimas

ES IR TARPTAUTINIAI SANTYKIAI  

Narystė Europos Sąjungoje. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), pastaraisiais metais Lietuva siekia kuo geriau įtvirtinti narystę ES. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prisidėdama prie šio tikslo, siekia užtikrinti pagrindinius ES rinkos priežiūros principus, suteikdama prioritetą maisto saugos, vartotojų teisių apsaugos bei gyvūnų užkrečiamųjų ligų neapimtos šalies statusą pagal ES ir tarptautinius reikalavimus. Nuo tiesiogiai su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla susijusių institucijų gebėjimų parengti pozicijas ir efektyvaus dalyvavimo ES Acquis priėmimo, ES vizijos formavimo procese kokybės priklauso, kaip bus ginami šalies interesai gyvūnų sveikatingumo, gerovės, maisto saugos srityse. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, paskirti atstovauti šiuos Lietuvos Respublikos interesus ES institucijų darbo organuose, privalo užtikrinti aktyvų ir rezultatyvų nacionalinių interesų atstovavimą ES, taip pat pasirengimą būsimam Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m.

VMVT darbuotojai aktyviai atstovauja Lietuvai ES nuolatiniuose komitetuose bei kituose komitologijos organuose: VMVT darbuotojai – 36 Tarybos ir Komisijos darbo grupių ir komitetų nariai, 2005 m. dalyvauta – 181, 2006 m.  –  200 posėdžiuose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomą kontrolę kasmet audituoja Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro inspektoriai. Nuo 1998 m. Lietuvoje buvo įvykdytos 42 inspekcinės misijos, kurių metu buvo pateikta apie 400 rekomendacijų, iš kurių dauguma Lietuvai rengiantis narystei ES.

VMVT darbuotojai kasmet dalyvauja 3–5 mėnesius trunkančiose struktūrinėse stažuotėse Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generaliniame direktorate.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos Tarybos Potsdamo darbo grupės veterinarinėse derybose su Rusijos Federacija narė – vienintelė iš naujųjų ES šalių narių, aktyviai dalyvavusi derinant vieningus veterinarijos sertifikatus eksportui bei siekiant užkirsti kelią nelegaliam tranzitui per ES teritoriją į Rusijos Federaciją. Bendradarbiaujant su Lietuva, parengta ir pasirašyta nemažai dvišalių ES – Rusijos susitarimų.

2004 m. buvo patvirtintos 33 Lietuvos įmonės, galinčios eksportuoti savo produkciją į Rusijos Federaciją, 2006 m. pabaigoje teisę eksportuoti į Rusijos Federaciją turėjo 96 Lietuvos įmonės.

2004 m. JAV Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcinės tarnybos (APHIS) ekspertai lankėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje siekiant įvertinti Lietuvos gyvūnų sveikatos situaciją. 2005 m. kovo 8 d. Lietuva pateikė JAV prašytą papildomą informaciją, o spalio mėnesį buvo perduotas „Pirminio įvertinimo klausimynas“ Maisto saugos ir inspekcijos tarnybai prie JAV žemės ūkio departamento. Šiuo metu vis dar tęsiasi APHIS vykdomas VMVT vertinimas, siekiant gauti teisę į JAV eksportuoti lietuviškus mėsos ir pieno produktus. 2007 m. vasario 12 d. APHIS pateikė siūlomas taisykles dėl Lietuvos pripažinimo mažos rizikos šalimi dėl klasikinio kiaulių maro bei šalimi, kurioje oficialiai nėra kiaulių vezikulinės ligos, snukio ir nagų ligos bei galvijų maro. Šių taisyklių patvirtinimas palengvins gyvų gyvūnų ir tam tikrų gyvūninių produktų eksportą į JAV.

Lietuva glaudžiai bendradarbiauja ir su kitomis trečiosiomis šalimis, vykdo jų kompetetingų institucijų darbuotojų mokymus. VMVT darbuotojai 2006 m. pravedė mokymus apie ES maisto saugos ir veterinarijos reikalavimus Armėnijos, Bulgarijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano kompetentingoms institucijoms.

Lietuvos Respublika kartu su Vokietija pasirinktos kaip 2004 m. PHARE projekto „Maisto saugos ir kontrolės restruktūrizavimas ir stiprinimas Turkijoje“ Dvynių sutarties vykdytojos. VMVT darbuotojai 2005 - 2006 m. konsultavo Turkijos maisto saugos ir veterinarijos tarnybų pareigūnus, šiais metais mokymai tęsiami.

Tarptautinės organizacijos. VMVT yra daugelio tarptautinių organizacijų narė. Nuo 1993 m. Lietuva yra Tarptautinės Maisto ir Žemės ūkio (FAO) organizacijos Snukio ir nagų ligos kontrolės komisijos Europoje narė.

Dar 1932 m. Lietuvos Respublika buvo priimta į Tarptautinį epizootijų biurą, kurio tikslas – organizuoti ir koordinuoti moksliškai pagrįstas kovos su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis priemones ir profilaktiką, siekiant jas likviduoti bendromis daugelio šalių pastangomis. 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos narystės teisės Tarptautiniame epizootijų biure. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius K. Lukauskas yra išrinktas TEB Europos regiono komisijos pirmuoju viceprezidentu.

Aktyviai dalyvaujama Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos veikloje.

Lietuva yra ratifikavusi visas Europos Tarybos konvencijas dėl gyvūnų apsaugos.

ES parama. Rengdamasi narystei ES, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įgyvendino 11 PHARE projektų, kurių metu pagal ES reikalavimus buvo pastatyti ir įrengti pasienio veterinarijos postai; Nacionalinė veterinarijos laboratorija buvo įrengta, kad galėtų vykdyti visus gyvūnų sveikatos, maisto ir pašarų saugos tyrimus pagal ES reikalavimus ir tapo ES patvirtinta nacionaline kontroline laboratorija. Taip pat šių projektų metu buvo nuolat stiprinama maisto saugos ir veterinarinė, ypač galvijų spongiforminių encefalopatijų, kontrolė.

Šiuo metu vykdomi šie PHARE ir  Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektai