Savikontrolės sistemos

RVASVT sistemos diegimas Lietuvos maisto tvarkymo įmonėse  (negyvūninio maisto tvarkymo įmonėse)  

Lietuvoje rizikos veiksnių analizės svarbiuose valdymo taškuose (RVASVT) sistema maisto tvarkymo įmonėse pradėta įgyvendinti nuo 1998 metų. Šią sistemą diegti pradėjo tarptautinių maisto tvarkymo įmonių filialai. Jų įdirbis davė akivaizdžią naudą ir palengva mūsų šalies maisto tvarkymo įmonės perėmė šią iniciatyvą. 2011 m. RVASVT principais pagrįsta savikontrolė yra įdiegta ir funkcionuoja 98 % šalies maisto tvarkymo subjektų.

Lietuvos Maisto įstatymo 4 str. 3 dalis nustato, kad „maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti “ (Žin., 2000, Nr. 32- 893).

HN 15:2005 „Maisto higiena“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023; 2010, Nr. 142-7310) 3 punkto nuostatos reglamentuoja, kad maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą, taikydami RVASVT sistemą, parengtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) 5 straipsnio nuostatas.

Maisto tvarkymo įmonės savanoriškai gali pasirinkti joms priimtiną savikontrolės sistemos diegimo variantą: RVASVT sistemą ar Geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimą.

Maisto šakų asociacijos, draugijos, paragintos Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, ėmėsi iniciatyvos kurti savo verslo šakų Geros higienos praktikos taisykles. Šiuo metu yra parengta 15 Geros higienos praktikos taisyklių įvairioms maisto verslo šakoms.

PATVIRTINTOS GHP TAISYKLĖS:

•  Pirminės grūdų gamybos įmonėms
•  Duonos ir pyrago kepimo įmonėms
•  Šviežių vaisių ir daržovių didmeninės prekybos įmonėms
•  Konservuotų vaisių ir daržovių įmonėms
•  Viešojo maitinimo įmonėms
•  Maisto produktų prekybos įmonėms
•  Miltinės ir kreminės konditerijos įmonėms
•  Natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens gamybos įmonėms
•  Aromatizuotų gėrimų gamybos įmonėms
•  Kaimo turizmo sodybų
•  Turgavietėms
•  Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu gamybos įmonėms
•  Miltų ir kruopų gamybos įmonėms
•  Tiesiogiai iš ūkių parduodamų pieno produktų gamybos
•  Grūdų supirkimo, paruošimo ir saugojimo įmonėms.

Šios Geros higienos praktikos taisyklės orientuotos į smulkiųjų ir vidutinių maisto tvarkymo įmonių veiklą, įvertina, analizuoja bei reglamentuoja jų vykdomo verslo bendruosius ir esminius maisto saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų maisto produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų vykdymą.

Kiekvienos smulkios ar vidutinės maisto tvarkymo įmonės savininkas ar vadovas įsakymu turi patvirtinti savo įmonės pasirengimą tvarkyti maistą pagal Geros higienos praktikos taisykles. Tuo atveju, kai maisto tvarkymo įmonė vykdo kokį nors kitą maisto tvarkymo veiksmą, kuris neaprašytas šiose taisyklės, ta maisto tvarkymo įmonės veikla turi būti aprašyta atskirai bei patvirtinta įmonės vadovo, o vėliau nustatyta tvarka vykdoma kaip Geros higienos praktikos taisyklių priedas (pvz. pobūvių aptarnavimas, maisto produktų transportavimas ir kt.).
Geros higienos praktikos taisyklės smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms yra lengviau įdiegiamos, todėl jos populiaresnės.

Maisto tvarkymo subjektai: prekybos, viešojo maitinimo, mažos ir labai mažos įmonės, vaikų ugdymo, socialinės globos, asmens sveikatos priežiūros, maisto pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo įmonės ar įstaigos gali nevykdyti savikontrolei užtikrinti privalomų laboratorinių tyrimų.

 

Parengė
Rita Sadūnaitė
Vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė
Maisto skyrius
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba