Antimikrobinis atsparumas

Antimikrobinės medžiagos – pagrindinė efektyvi gyvūnų bakterinių ligų gydymo priemonė. Vieningai pripažįstama, kad antibiotikai stipriai įtakojo veterinarinės medicinos pažangą, padėjo išgydyti daugelį gyvūnų ligų, anksčiau laikytų mirtinomis, tačiau neracionalaus ir besaikio antimikrobinių medžiagų naudojimo pasekmė – atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (antimikrobinis rezistentiškumas).

Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms (patvirtina medicinos ir veterinarijos sąsaja, kuri grindžiama iniciatyva “Viena sveikata”). Antimikrobinių medžiagų atsparumas kelia pavojų efektyviai prevencijai ir gydymui, todėl labai svarbu sutelkti visuotines pastangas siekiant, kad atsparumas antibiotikams neplistų ir antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemone kovoje su gyvūnų ir žmonių ligomis.

Antimikrobinio rezistentiškumo ir kenksmingų likučių rizikos valdymo principai:

1. Mažinti antimikrobinių medžiagų suvartojimą.

2. Tikslingas naudojimas (bakterinės ligos, antibiogramų atlikimas).

3. Tinkamas naudojimas (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas, atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį, gyvūno fiziologinę būklę ir kt.

4. Prevencinių priemonių taikymas (vakcinacija ir kt.).

5. Užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.).

Kokie antibiotikų naudojimo veterinarijoje mastai?

Pastebima, kad antibiotikų suvartojimas veterinarijoje mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos iniciatyva, valstybėse narėse įgyvendinamos visuomenės švietimo, antibiotikų skyrimo ir naudojimo griežtesnio reglamentavimo (ypač maistiniams gyvūnams) programos. Veterinarijos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su ūkininkais, ugdo vaistų vartojimo kultūrą, tuo taip pat ženkliai prisideda prie situacijos gerinimo.

Sunaudojimas Lietuvoje pagal mg/kg biomasės: maistui auginamiems gyvūnams – 39,4 mg/kg (vidurkis Europoje – 144 mg/kg). Lyginant su bendru Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkiu, Lietuvoje šių preparatų parduodama ir sunaudojama 73 proc. mažiau, vadinasi ir kenksmingų medžiagų likučių maisto produktuose atsiradimo galimybė ar atsparumo šių medžiagų poveikiui pasireiškimo galimybė yra mažesnė. Tačiau privaloma spręsti antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos klausimus.

Kaip sprendžiamas antimikrobinio rezistentiškumo klausimas?

Europos Komisija, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir šalių kompetentingos institucijos šioje srityje vykdo tikslinių grupių ir visuomenės švietimą, įvairius mokslinius projektus, vartotojų stebėseną, rengia atitinkamus reglamentavimo pakeitimus nustatę riziką gyvūnų ar visuomenės saugumui ir ieško kitų aktualaus klausimo sprendimo būdų. Remiantis Europos vaistų agentūros vykdomo ,,Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos projekto” duomenimis, Lietuvos veterinarijos ir žemės ūkio sektoriuose jau eilę metų stebimas 22 % antimikrobinių medžiagų pardavimų mažėjimas. Pavyzdžiui  (2010 m. buvo parduota 16,4 t, 2011 m. – 14 t, 2012 m. - 13,4 t, 2013 m. - 12,8 t, o 2014 m. –12,7 t. antimikrobinių preparatų).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal Europos Komisijos rekomendacijas kiekvienais metais vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių.

 

Patarimai veterinarijos gydytojams 

Patarimai ūkininkams

 

Naudingos nuorodos:

Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos projektas

Racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo veterinarijoje gairės

 

Atgal