Pašarų atsekamumas

Vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14) 18 straipsnio 1–3 dalimis,

1) turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą;

2) maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją;

3) maisto ir pašarų verslo operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jiems galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jų produktai. Kompetentingų institucijų prašymu ši informacija yra joms pateikiama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtinto Privalomųjų pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento (Žin., 2007, Nr. 1-31) 4 punktu, ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, naudojantys pašarus ar jais prekiaujantys, privalo tvarkyti pašarų apskaitą taip, kad būtų garantuotas pašarų atsekamumas.

Teisės aktuose įtvirtinta pašarų ūkio subjekto pareiga – užtikrinti galimybę visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti pašarą. Pagrindinis atsekamumo užtikrinimo principas „vienas žingsnis į priekį ir vienas žingsnis atgal“ reiškia, kad pašarų ūkio subjektas turi žinoti iš ko įsigyjo pašarą ir kam pašarus pateikė, jei pašarai teikiami į rinką. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga nustatyti pašarus įsigijusio vartotojo iš pašarų mažmeninės prekybos vietų.

Atgal